TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Menininkas ir politinis chameleonas

2010 12 10 0:00
Stokholme M.Vargasas Llosa jau perskaitė savo kaip Nobelio premijos laureato paskaitą. Jis kalbėjo apie negalintį atvykti atsiimti apdovanojimo taikos premijos laureatą, su diktatūra kovojantį Kinijos disidentą Liu Xiaobo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien Stokholme Nobelio premija bus įteikta ir Peru rašytojui Mario Vargasui Llosai, pirmą kartą sulaukusiam apdovanojimo prieš 28 metus, kai jis tapo pirmuoju Pietų Amerikos rašytoju, įvertintu Gabrielio Garcios Marquezo premija.

1936 metais gimęs rašytojas jau yra pagerbtas visais įmanomais šio pasaulio apdovanojimais, iki visiškos laimės jam tetrūko tik Nobelio premijos. M.Vargasas Llosa - romanų ir apsakymų, dramų ir esė, net mokslinių literatūros tekstų autorius. 1995 metais jis buvo apdovanotas Servanteso premija, o 1996-aisiais jam įteikta Vokietijos knygų prekybos Taikos premija.

Jau kelis dešimtmečius pasaulis tiek daug nekalba apie jokį kitą rašytoją, ne tik kaip menininką, bet ir kaip politiką. Kadaise viename pirmųjų savo interviu M.Vargasas Llosa pasakė: "Mūsų šalyje būti tik menininku prilygsta moraliniam nusikaltimui." Rašytojas taip ir elgėsi, nors radikaliai keitėsi jo pozicija, pažiūros, politinės veiklos kryptys. Jo biografijoje gausu netikėtų posūkių ir klaidų.

Ankstyvosios politinės pažiūros

Dar mokykloje ir studijuodamas M.Vargasas-Llosa dirbo žurnalistu. Šio darbo nemetė ir vėliau, nors vis daugiau laiko skyrė literatūrinei veiklai. Pirmą kartą su valdžia būsimasis rašytojas susidūrė Limos kadetų mokykloje. Pasibjaurėjęs kariuomenės sadizmu jis parašė pirmąjį populiarų savo romaną "Miestas ir šunys" (1962 m.). Ši knyga buvo apdovanota Ispanijoje, tačiau Peru pavadinta "komunistiniu prasimanymu" ir viešai sudeginta. Tai ją tik išgarsino. Sulaukęs 17 metų M.Vargasas Llosa prisidėjo prie revoliucionierių ir labai tuo didžiavosi. Jis net tapo komunistų partijos nariu, tiesa, neilgam. 1966 metais pasirodė, ko gera, geriausia perujiečio knyga "Žalias namas" - smurto prieš tėvynainius orgijos metafora.

Europoje, kurią rašytojas pasirinko tėvyne, kilęs Lotynų Amerikos literatūros bumas dar labiau jį išgarsino. M.Vargasas Llosa tapo gerai žinomas ir Pietų Amerikoje, kur intelektualai jį pavertė beletristikos maištingumo ir meniškumo simboliu. Nors kai kuriose šalyse M.Vargaso Llosos pirmieji kūriniai buvo įtraukti į draudžiamų leidinių sąrašą, vėlesnieji tapo bestseleriais, kuriais žavėjosi vidurinioji klasė ir aukštoji Limos ir Buenos Airių visuomenė, nes tose šalyse paprasti žmonės grožinės literatūros neperka.

Septintajame dešimtmetyje rašytojas ir žurnalistas jau ne tik kaltino, bet ir pateikė alternatyvą. "Po dešimties, dvidešimties ar penkiasdešimties metų ir mūsų šalyse kaip Kuboje išmuš socialinio teisingumo valanda", - džiūgavo M.Vargasas Llosa 1967 metais. Jis daug kartų keliavo į Kubą padiskutuoti su Che Guevara ir Fideliu Castro. Nušvitimą jis patyrė 1971-aisiais, kai F.Castro įkalino vieną jo kolegą - lyriką ir sistemos kritiką Herbertą Padillo. Vėliau M.Vargasas Llosa stebėjosi: "Kaip galima rodyti Kubą kaip sektiną pavyzdį?" Jo ideologinės pažiūros radikaliai pakito, o buvę bendražygiai virto piktadariais. Kažkada garbintą G.Garcią Marquezą jis išvadino "Castro kurtizane".

Politinė rašytojo karjera

M.Vargasas Llosa politinės karjeros viršūnę pasiekė 1990 metais, kai iškėlė savo kandidatūrą į prezidento postą, tiesa, nesėkmingai.

Devintojo dešimtmečio pradžioje Peru prezidentas Belaunde'as Terry pavedė garsiajam rašytojui ištirti Peru komunistų maoistinės grupuotės "Šviečiantis kelias" įvykdytą aštuonių žurnalistų nužudymą. Šį faktą galima laikyti makabriška rašytojo politinės karjeros pradžia. Per prezidento B.Terry įpėdinio socialdemokrato Alano Garcios kadenciją šalyje įsiviešpatavo chaosas. Nevykėlis valstybės vadovas tapo kandžių publicistų taikiniu: "Utopijos garantuoja katastrofą. A.Garcia - utopistas", - skelbė ir M.Vargasas Llosa Limoje kritikuodamas prezidento planus suvalstybinti bankus. Kai 100 tūkst. žmonių garsiai ėmė šlovinti puikųjį oratorių - gimė tautos tribūnas M.Vargasas Llosa. Tačiau jis neketino tapti profesionaliu politiku, juolab siekti prezidento posto. "Netikiu "išvaduotojais". Jais net bjauriuosi. "Išvaduotojai" - pavojingi žmonės", - kalbėjo jis 1988 metais. Tačiau 1990-aisiais jo nuomonė vėl kardinaliai pasikeitė. Rašytojas sutiko, kad kandidatu į prezidentus jį iškeltų senas jo priešas - konservatyvioji sąjunga. Šio poelgio motyvai lieka neaiškūs, nes pinigų ir šlovės M.Vargasui Llosai pakako, o valdžia jis baisėjosi.

G.Garcia Marquezas ironizavo: "Kai nuo rašytojo nusisuka mūza, jis ima kurti erotines istorijas arba pasuka į politiką." Tačiau M.Vargasas Llosa norėjo būti savotišku mesiju, nusileidusiu iš aukštesnio sluoksnio gelbėti savo tautos. Tačiau jo tautiečiams pasirodė priimtinesnis japonų kilmės žemės ūkio inžinierius Alberto Fujimori. Patirtos gėdos rašytojas savo tautiečiams niekada neatleido. Nuo tada M.Vargasas Llosa gyvena Londone ir dalyvauja viešose diskusijose Ispanijoje, kurios piliečiu tapo 1993 metais.

Pataikaudamas masiniam skoniui jis iš tiesų ėmė kurti erotines istorijas. Kasmet arba kas dveji metai pasirodo naujas rašytojo romanas ar ankstesnių jo kūrinių perdirbinys. Tik 2000 metais buvo išleista prasminga knyga "Ožio puota" ("Feast of the Goat") apie Dominikos diktatoriaus Rafaelio Leonidaso Trujillo nužudymą. Be 13 romanų, M.Vargasas Llosa parašė ir įsimintinų esė, pavyzdžiui, apie poetus G.Garcią Marquezą, Julio Cortazarą ir Gustave'ą Flaubert'ą. Tačiau pirmiausia jis pagarsėjo kaip istorinių įvykių komentatorius.

Premija - "nevykęs pokštas"

Gavęs žinią iš Stokholmo, kad jam skirta Nobelio premija, M.Vargasas Llosa pirmiausia pamanė, kad tai nevykęs pokštas. Užtat Peru prezidentas A.Garcia savo tautiečio apdovanojimą vadina "didele garbe Peru". Socialiniame tinklalapyje "Twitter" G.Garcia Marquezas taip pat trumpai išsakė savo nuomonę: "Lygiosios", na o Frankfurto knygų mugėje Argentinos rašytojas Juanas Gelmanas taip pat pareiškė pritariąs Nobelio komiteto pasirinkimui. "Galima nesutikti su M.Vargaso Llosos politinėmis pažiūromis, bet jis - didis rašytojas", - pareiškė jis.

Nobelio premijų komitetui akivaizdžiai patiko artimai su politika susijusi perujiečio kūryba. Komiteto pirmininkas Peteris Englundas kalbėjo, kad premija rašytojui skiriama už jo "už išsamų valdžios struktūrų aprašymą bei sukilusio, kovojusio ir patyrusio pralaimėjimą žmogaus vaizdavimą".

Šiuo sprendimu Švedijos Karališkoji akademija pademonstravo stebėtiną pastovumą. M.Vargasas Llosa papildė literatūros Nobelio premijos laureatų, kuriems politiniai ir visuomeniniai klausimai neatsiejami nuo meno, galeriją. Nuo Guenterio Grasso per Elfriedę Jelinek ir Haroldą Pinterį politiškai angažuotos literatūros linija nusitęsė prie M.Vargaso Llosos. Kita linija - kur kas poetiškesnė, bet ne mažiau politiška eina nuo Imre Kerteszo per Orhaną Pamuką prie Hertos Mueller. Nors estetikos prasme Švedijos akademijos sprendimus galima ginčyti, jų tęstinumas akivaizdus ir atitinka Nebelio premijų steigėjo testamentą.

 

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"