TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Meno ir industrijos vizija

2009 10 22 0:00
Įėjimas į Pekino rajoną 798.
LŽ archyvo nuotrauka

Pekine esanti šiuolaikinio vizualaus meno erdvė - ypatingas reiškinys Kinijoje. Jis rodo, kad ši šalis smarkiai keičiasi visose srityse ir noriai priima naujoves, o jos gerovė siejama su menu.

Šiandien retas stebisi ilgomis šnekomis apie Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos šuolį ir juo labiau jos švytintį rytojų. Kinijos fenomenas žavi ir gąsdina. Vakarų politikai bei verslininkai pritariamai linksi galvomis ir tiesia savo rankas į šalį, kuri vis dar noriai priima į savo glėbį. Tačiau šį kartą ne apie ekonominę Kinijos gerovę, o apie su ja ypač glaudžiai susijusį meną. Dar tiksliau - apie vieną Kinijos šiuolaikinio vizualaus meno erdvę, įsikūrusią Pekine, kurios plotas nei didelis, nei mažas - 230 tūkst. kvadratinių metrų. Ši meno zona, dažniausiai vadinama "Factory 798", "798 Art District" arba tiesiog 798.

Jos skirtingų dydžių alėjose, siaurose gatvelėse, kur gausu įvairių sandėlius primenančių pastatų, įsikūrė 200 kultūros įstaigų, 400 galerijų, muziejų, privačių menininkų studijų, dizaino ir interjero parduotuvių, restoranų, knygynų, reklamos agentūrų. Šioje erdvėje daugiau nei 3 tūkst. menininkų turi savo namus. Taip, loftų čia netrūksta... Na, o kad netektų abejoti dėl Kinijos atvirose ekonomikos zonose kylančių miestų internacionalumo, paminėsiu, kad daugelis savo meno erdves ar namus įsirengusių kūrėjų atvykę iš kitų valstybių: Prancūzijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Japonijos, Australijos, Hong Kongo ir t. t. Žinoma, tarp jų yra ir Kinijos piliečių.

Kylančios kavos puodelio ir būsto nuomos kainos įrodo, kad vadinamasis Pekino Soho rajonas išgyvena pakilimą, kuris gali būti interpretuojamas dvejopai. Kai nekilnojamojo turto bendrovė "Seven Star Group" džiaugiasi, kad didėja lankytojų bei tarptautinių kompanijų susidomėjimas vis populiarėjančiu 798, menininkai ima nerimauti dėl savo asmeninės ir kūrybinės erdvės komercializacijos, o kylančios nuomos kainos verčia dairytis naujų vietų.

Gamyklos istorija

Įkurti Pekine elektronikos gamyklą buvo sumanyta 1951 metais. Ją statyti ėmėsi Kinijos Liaudies Respublikos, Sovietų Sąjungos ir Rytų Vokietijos politikai. Projektui buvo skirta tuo metu įspūdinga 9 mln. rublių suma. Sukurti gamyklos kompleksą turėjo VDR architektai, tačiau šie, paveikti "Bauhaus" mokyklos, įgyvendino Mao Zedongo kuriamą industrinės komunistinės Kinijos viziją.

Pastatams būdingos ypač atviros įvairaus dydžio erdvės, pasižyminčios natūralios šviesos gausa, elegancija ir funkcionalumu. Skirtingų gamyklų kompleksuose įrengti ne tik darbuotojams ir jų šeimoms skirti butai, bet ir socialinę integraciją skatinantys centrai. Gamyklos personalas galėjo lankyti šokio, fizinio lavinimo, plaukimo treniruotes, taip pat buvo suburtos futbolo, krepšinio komandos, dažnai rengiamos motociklų lenktynės ir vokiškų motociklų parodų šou. Buvo suburtas ne tik revoliucinius himnus, bet ir Vakarų klasikinę muziką atliekantis orkestras, veikė literatūros kavinės, biblioteka, tuo metu viena žymiausių Pekine odontologijos klinikų ir kiti visuomeniniai centrai. Gamykloje buvo net savanorių kariuomenė, kurią sudarė daugiau nei šimtas narių. Dažnai vyko politiniai suvažiavimai. Nuo kultūrinės revoliucijos laikų išlikusios raudonais dažais išmargintos sienos su patriotinėmis skanduotėmis byloja apie čia vykusias maoistinės ideologijos pamokas.

1980-1990 gamyklai susidūrus su finansiniais sunkumais, ją privatizavo "Seven Star Group", kuri už 798 rajono plėtrą atsakinga ir šiandien. Nors Kinijos šiuolaikinis menas išgyveno pakilimo laikotarpį, menininkai, neradę pastovios erdvės kūrybai, nuolat migravo iš vienos studijos į kitą skirtinguose Pekino rajonuose.

Ledai buvo pralaužti 1995-aisiais, kai rajone 798 pradėjo kurtis pirmosios studijos. 2000 metais lankytojams atvirą erdvę čia įkūrė skulptorius Sui Jianguo (jo skulptūrą "Made in China" galima pamatyti vienoje iš 798 alėjų). 2001 metais Robertas Bernelis iš Teksaso vietoj buvusios gamyklos valgyklos atidarė knygyną, vėliau leidyklą. Dar po metų į gamyklos erdvę persikraustė japonas skulptorius Tabata Yukihito, jis čia įkūrė dabar ypač garsią galeriją BTAP (Beijing Tokyo Art Projects). Kai joje buvo surengta paroda "Beijing Afloat", Pekino 798 ėmė traukti įvairių krypčių menininkus ir kolekcininkus.

Dvi dienos 798

Nors Azijoje gyvenu ne vienus metus, Kinijoje lankiausi pirmą kartą. Šios kelionės tikslas buvo susipažinti su Kinijos šiuolaikinio meno atstovais, jo rinka, pasiūla ir galimybėmis. Tiesa, dėl laiko stokos rajonui 798 skyriau tik dvi dienas, jos atmintyje įstrigo kaip vienas gražiausių ir vertingiausių prisiminimų apie mėnesį trukusią kelionę po Kiniją. Žavėjausi nesibaigiančiomis 798 erdvėmis, tobula skersgatvių ir joje esančių studijų netvarka, juntama pozityvia bei darbinga nuotaika ir, žinoma, menininkų darbais. Skirtingose galerijose ir muziejuose aptikau besikvatojančius Yue Minjun personažus, Fang Lijun skrajojančius skustagalvius, Michel Lin milžiniškus sieninės tapybos darbus, ramius, nespalvotas šeimos nuotraukas primenančius Zhang Xiaogang portretus, taip pat Wang Guangyi darbus, kurie sulaukia ne tik vakariečių, bet ir Kinijos politikų dėmesio.

Rajonas 798 - lyg atviras muziejus: įvairių menininkų sukurtos skulptūros eksponuojamos skirtingose pavienėse erdvėse: kiemeliuose, soduose, galerijų prieigose ar pagrindinėse alėjose. Tačiau vaikštinėdami ir besidairydami į šalis galite išvysti ne tik Sui Jiangguo, Xu Zhen ir kitas kompozicijas, bet ir atsidurti idiliškame pačių gyventojų sukurtame daiktų bei nereikalingų kūrinių chaose.

Gamykla į individo raiškos ir reprezentacinę zoną transformuojasi palengva ir šio proceso liudininku gali tapti kiekvienas apsilankęs ir besidairantis po netikėtai atsiskleidžiančias skirtingas erdves svečias.

Skirtinguose gamyklos kompleksuose iš kaminų vis dar virsta dūmai, tebepūpso sukrauti anglių ir akmenų kalnai, nukirsti arba vedantys į niekur surūdiję geležinkelio bėgiai, tuneliuose tebekabo senoviniai gamykliniai laikrodžiai ir šviečia patalpos paskirtį nurodančios iškabos, stūkso pavieniai milžiniški konteineriai (viename iš jų aptikau suklerusį, grafitu nuspalvintą visureigį, o jame popiečio miego įsitaisiusį kiną...).

Žvalgydamasis po šiuos praeitį menančius simbolius supranti, kad gyvenimas čia pulsuoja, o apleistos erdvės tarsi susilieja su dabartimi. Todėl nelabai nustembi, kai tarp atokesniuose skveruose išdžiaustytų skalbinių ar numestų nereikalingų įrankių, ant sienų primargintų grafitų ir net nuo kultūrinės revoliucijos išlikusių užrašų pamatai į medines dėžes kraunamus kelionei paruoštus paveikslus, pro šalį pravežamą skulptūrą ar lipdomą naują biustą ir vakarienei dengiamą stalą...

Toks netikėtas gamyklos virtimas nesibaigiančia meno erdvę padėjo suvokti šiuolaikinę Kinijos kultūrą ir jos įprasminimą. Beje, Pekine, kuris savo dydžiu prilygsta visai Belgijai, dar yra dvi panašios meno erdvės (neskaitant atskirų galerijų mieste) - "Caoshangdi East End Art Zone" ir "Jiuchang Art District".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"