TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mėnulio pilnatis ir jos burtai

2011 02 05 0:00

Per Mėnulio pilnatį staugia vilkai. Rupūžės tampa neramios, o katės neriasi iš kailio. Dėl žmogaus poelgių irgi dažnai kaltinama pilnatis. Tik ar taip yra iš tiesų, o jei taip, kaip tai paaiškinti?

Mėnulio fazės, ypač pilnatis, tikrai turi reikšmės. Kai pilnas mėnulis, ypač giedrą naktį, pelėdos ūbauja garsiau ir dažniau, rupūžės tampa judresnės, šunys ir katės pasidaro agresyvūs, tritonai renkasi į būrius, erkės ima slėptis. Pilnatis veikia ir moliuskus, žuvis, vabzdžius, vėžiagyvius, paukščius, žinduolius, amfibinius gyvūnus. Medikai pastebi, kad per pilnatį padaugėja infarktų ir insultų, daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus. Policininkai teigia, kad padaugėja prievartos, chuliganiškų poelgių, įvairių nusikaltimų. Net nelaimingų atsitikimų daugiau nutinka, o biržose ima kristi akcijų kainos. O ir apsinuodijimų, neatvykimų į darbą ar mokyklą būna daugiau.

Ką visa tai reiškia? Ar tikrai dėl visko kaltas Mėnulis? O gal yra kokių nors žemiškų paaiškinimų?

Atsakymo ieškoma ne nuo šiandien. Yra net moksliškas pavadinimas - Transilvanijos reiškinys, priskiriamas mistiniam, iš tikro neegzistavusiam Transilvanijos kunigaikščiui vampyrui, kuris neva ypač siautėdavo per pilnatį.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad pusė universitetų studentų ir 80 proc. medikų, dirbančių su psichikos ligoniais, įsitikinę, kad Mėnulio fazės lemia žmonių elgesį. Tik niekas nežino kaip.

Nieko nesako, nes nieko nereiškia

Prikurta visokių teorijų. Kad pilnaties šviesa veikia ozono sluoksnį stratosferoje, kad ta šviesa poliarizuota. Na ir kas? Gal ir yra kokių nors magnetinių bangų srautų. Kioto universiteto mokslininkai iškėlė hipotezę, kad viskas dėl Žemės magnetinio lauko kaitos. Jie pastebėjo, kad geomagnetinis aktyvumas per 7 dienas iki pilnaties sumažėja 4 proc., o vėliau grįžta į įprastą būklę. Sakoma, kad Mėnulis, kaip stambus dangaus kūnas ir esantis taip arti mūsų, tarsi magnetas traukia gyvų organizmų syvus, o jų daug, nes mes sudėti beveik vien iš skysčių.

Visos hipotezės buvo kruopščiai patikrintos ir nė viena nepasitvirtino. Rimčiausia ir iki šiol tebegyvuojanti - kad pilnatis "tampo" skysčius mūsų kūne. Šiai hipotezei pritaria ir kai kurie medikai, nors, pastebėjau, abejodami. Nes ji vaikiška. Taip, didžiąją dalį žmogaus organizmo sudaro skysčiai, bet tų skysčių nedaug - tik kokie 2-3 kibirai. Toks kiekis neturi magnetizmo. Didesnis kiekis taip pat nemagnetiškas. Ar matėte, kad ežere potvyniai ir atoslūgiai vyktų pagal Mėnulio fazes? Vanduo kokiam Alaušo ar Stirnių ežere pakyla dėl tirpstančio sniego, lietaus, o nuslūgsta per sausrą, bet tai nesusiję su Mėnulio fazėmis. Neteko girdėti, net kad mažų ar vidutinio dydžio jūrų (Baltija, Kaspijos, Juodoji per mažos) vanduo tai pakiltų, tai atslūgtų pagal Mėnulio fazes. Pasaulio vandenynas tik mūsų žemėlapiuose padalytas į Atlanto, Ramųjį, Indijos ir Arkties vandenynus. Iš tiesų - tai vienas milžiniškas kūnas, kurio vandens masė, tie milijonai milijonų kubinių kilometrų, jau turi šiek tiek magnetiškumo dėl savo dydžio. O žmogaus skysčius Mėnulis, kuris irgi ne iš magnetinės geležies sudarytas, gali veikti kaip magnetas tik tiek, kiek ant žmogaus peties nutūpęs uodas veikia to žmogaus svorį.

Kur slypi teisybė

Klaidingos hipotezės paneigtos, o reiškinys lieka. Todėl pažiūrėkime, kurios pilnaties savybės yra tikros.

Neginčijama pilnaties savybė - šviesa. Tai tikra gamtos sirena. Giedrą pilnaties naktį Mėnulis šviečia 14-16 kartų skaisčiau nei per kitas fazes. Per pilnatį galima kelią surasti net miške. Donjanos draustinio Ispanijoje biologinės stoties darbuotojai pastebėjo, kad didieji apuokai, dar vadinami erelinėmis pelėdomis, tarpusavyje susišaukia, suranda viena kitą ir atpažįsta lytį iš baltų plunksnų dėmės kakle. Tos plunksnos išsiskleidžia ir yra matomos tik ūbaujant. Bet jei tamsu, ūbauk kiek nori, kitas apuokas ar apuokė tų baltų plunksnų neįžiūrės. Šios pelėdos, kaip vėliau paaiškėjo, kad ir kitos rūšies, ne šiaip sau ūbauja per pilnatį (į Mėnulio fazes joms nusispjauti), kai dangus neužklotas debesimis.

Nagrinėjant kiekvieną reiškinį, viskas darosi šiek tiek aiškiau. Štai vilkai per pilnatį staugia žiūrėdami į Mėnulį. Jie ne tik staugia, bet ir daugiau bėgioja bei medžioja. Nes kai šviesu, jiems sunkiau užklupti auką. Vilkai staugia, nes nori ėsti. Šviesią žiemos naktį - viskas kaip ant delno. Vienintelė paguoda vargšui vilkui susišaukti su kitais, irgi panašioje padėtyje atsidūrusiais. Be to, daugintis reikia.

Rupūžės ir varlės susirenka į poravimosi ir kurkulų leidimo vietas nepriklausomai nuo debesuotumo. Susirenka savaitę prieš pilnatį ir joms nesvarbu - bus giedra ar ūkanota. Jos nežino, bus debesuota ar ne, o sueiti reikia. Per milijonus metų roplių organizme nusistovėjo ciklas, kad štai tokiu metų laiku reikia šuoliuoti ar plaukti į susibūrimo vietas, ten sulaukti pilnaties, o jei bus debesuota, ką gi, teks verstis apgraibomis. Laukti nėra kada, nes tai giminės pratęsimo klausimas. Dauguma roplių gyvena atskirai, kartais toli vienas nuo kito, ir jei nebūtų nusistovėjusio laiko susirinkti, rūšis išnyktų. Kaip išnyko daugybė kitų rūšių.

Tačiau kaip paaiškinti, kodėl šunys tampa agresyvesni, dažniau kandžiojasi. Statistika patvirtina, kad per pilnatį įkandimų padaugėja beveik 6 procentais. Gal todėl, kad šviesiomis naktimis žmonės daugiau vaikščioja? Taip galima paaiškinti ir padažnėjusius chuliganų išpuolius.

Žmogaus elgesio pasikeitimai

Pastebėta, kad per pilnatį padaugėja epilepsijos priepuolių, dažniau apima depresija, padaugėja nusikaltimų, pilnatis net turi įtakos vaisingumui, dažniau pasitaiko persileidimų. Tiesa, ne taip jau smarkiai - tik 4-6 procentais. Tyrėjai mano, kad žmonių, kaip ir gyvūnų, elgesio pasikeitimą per pilnatį lemia intensyvi šviesa naktį. Jau minėto Kioto universiteto mokslininkai spėja, kad šviesi naktis sutrikdo melatonino gamybą kankorežinėje liaukoje. O melatoninas reguliuoja kitus organizmo hormonus ir yra mūsų vidaus laikrodžio varančioji spyruoklė.

Šviesai arba jos trūkumui daug dėmesio neskiriame. Kas kita, kai šalta arba perdaug karšta! O kai perdaug tamsu, ar perdaug šviesu - juk neskauda.

Tai nemaža klaida. Šviesa gamtoje - starto švilpukas. Įrodyta, kad jeigu žmogus ilgesnį laiką miega prie šviesos, jis tampa sudirgęs. Londono neurologijos institute jau daug metų detaliai registruojama, kokiomis aplinkybėmis ligonius ištinka epilepsijos priepuoliai. Paaiškėjo, kad jų padaugėja per pilnatį, bet tik per šviesią pilnatį. Kai Mėnulį uždengia stori debesys, priepuolių būna tiek pat, kaip bet kurią kitą dieną ar naktį.

Tas pats ir su kitais organizmo sutrikimais ar nelaimingais atsitikimais. Pažiūrėkime, kaip yra Šiaurėje - dalyje Estijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos. Žiemą - poliarinė naktis, o vasarą saulė nenusileidžia. Tokios vasaros tikri šiauriečiai nemėgsta, nes visi tampa nervingi, net šeimoje sunku susikalbėti, nežinia, kada gulti ir keltis. Tačiau Šiaurėje vasaros pilnatis nedaro nė mažiausios įtakos.

Užtat kaip pas mus gražu skaisčią mėnesienos naktį! Net ir žiemą. Sidabru blizga apsnigti laukai, danguje mirga žvaigždės. O vasarą! Niekada nepamiršiu pasivaikščiojimo Anykščių šile su miela moterimi. Buvo iškritus rasa, paparčiai degė. Voratinkliai žėrėjo kaip perlų vėriniai. Visas miškas atrodė kupinas žėručių, brangakmenių, tylos ir tos šviesos, papildomai dovanotos porai valandų.

Tad užmirškime blaivius aiškinimus. Pasidžiaukime pilna magijos Mėnulio pilnatimi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"