TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mėnuo iki Rusijos parlamento rinkimų

2016 08 18 6:00
Rusijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, balsavimo teisę turi daugiau kaip 111 mln. piliečių. AFP/Scanpix nuotraukos

Rugsėjo 18 dieną Rusijoje vyks Valstybės Dūmos rinkimai. Mažai yra tikinčių, kad Kremliui palanki ir dabartinio šalies premjero Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama „Vieningosios Rusijos“ partija gali prarasti daugumą parlamente.

Į septintąją Valstybės Dūmą deputatai bus renkami pagal mišrią rinkimų sistemą. Tai reiškia, kad pusę iš 450 parlamentarų piliečiai rinks pagal partijų sąrašus, pusę – vienmandatėse apygardose. Rugpjūčio pradžioje Rusijos naujienų agentūra TASS skelbė, kad parlamento rinkimuose norą dalyvauti pareiškė daugiau kaip 8 tūkst. kandidatų.

Opozicijai šansų nedaug

Šiuo metu „Vieningoji Rusija“ parlamente turi net 238 vietas. Antri – Genadijaus Ziuganovo vadovaujami komunistai, toliau – Sergejaus Mironovo „Teisingoji Rusija“ ir Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratai. Šios partijos neabejotinai liks valdžioje. Kaip rodo įvairios visuomenės apklausos, jų reitingai yra didžiausi.

Dvi pagrindinės opozicinės partijos – Rusijos demokratinė partija „Jabloko“ ir Liaudies laisvės partija (PARNAS) – rinkimuose dalyvaus atskirai. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, šios „pašalinės“ politinės jėgos turi nedaug šansų peržengti 5 proc. rinkimų slenkstį.

Birželį Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis pristatė savo remiamus kandidatus į Valstybės Dūmą. Buvęs verslo magnatas per savo fondą „Atvira Rusija“ iškėlė daugiau nei dvi dešimtis kandidatų. Tarp jų yra 32 metų Marija Baronova, dalyvavusi protestuose prieš V. Putiną, taip pat fizinę negalią turintis 23 metų sportininkas Jaroslavas Sviatoslavskis. Jauni liberalių pažiūrų rusai viliasi, kad M. Chodorkovskis padės atverti kelią naujai politikų kartai Rusijoje.

Nepriklausomos sociologinių tyrimų organizacijos „Levada Center“ apklausos duomenimis, 39 proc. rusų mano, kad balsavimas yra beprasmis. Politikos analitikas iš Sankt Peterburgo Mikhailas Kominas vardijo galimas tokio rusų požiūrio priežastis. Rinkėjai netiki, kad jų balsai skaičiuojami sąžiningai. Jie nemato didelio skirtumo tarp politinių partijų – visos atrodo tarsi viena didelė politinė dėmė. Gyventojai supranta, kad deputatai ir Valstybės Dūma turi mažai įtakos sprendimų priėmimo procesui, kuris sutelktas prezidento rankose.

Paankstino trimis mėnesiais

Pernai liepą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką trimis mėnesiais paankstinti parlamento rinkimus. Anksčiau planuota, kad parlamento rinkimai vyks 2016 metų gruodį. Šios iniciatyvos šalininkai, tarp jų Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, sakė, kad rinkimus reikia paankstinti norint sėkmingai suformuoti ir vykdyti 2017 metų biudžetą.

Kritikai teigia, kad toks žingsnis prieštarauja šalies Konstitucijai ir suteikia nesąžiningą pranašumą Kremliaus šalininkams. Daugelis analitikų šį sprendimą siejo su blogėjančia ekonomikos padėtimi. Proputiniškos partijos veikiausiai galės pademonstruoti geresnius rezultatus po kuklios rinkimų kampanijos vasarą, kai daugelis Rusijos žmonių atostogauja.

Kai kurie netgi laiko šį sprendimą mėginimu patikrinti, ar rusai palaikytų prezidento rinkimų paankstinimą, kuris leistų dar labiau įtvirtinti V. Putino pozicijas valdžioje. Ilgametis V. Putino sąjungininkas ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas siūlė, kad 2018 metų prezidento rinkimai būtų paankstinti, esą Kremliui tuomet būtų lengviau pradėti reformas, kurios galėtų padėti Rusijai išbristi iš ekonomikos krizės. V. Putinas neatmetė galimybės siekti naujos kadencijos. Beveik niekas neabejoja, kad jis laimėtų rinkimus.

Pats A. Kudrinas kaip pavyzdį pateikė Kazachstaną, kurio prezidentas Nursultanas Nazarbajevas balandį buvo perrinktas, surinkęs beveik 98 proc. balsų per rinkimus, surengtus vienais metais anksčiau, negu planuota. N. Nazarbajevas aiškino, kad pirmalaikiai rinkimai suteiktų jam mandatą spręsti ekonomikos problemas, paaštrėjusias dėl sumažėjusių naftos kainų ir ekonomikos krizės Rusijoje. Šios taktikos kritikai pabrėžia, kad pirmalaikis balsavimas nesąžiningai padidina valdančiųjų galimybes būti perrinktiems, o jų varžovams nesuteikia laiko tinkamai pasiruošti rinkimų kampanijoms.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"