TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Merkozy nebėra, tačiau interesai liko

2012 10 05 7:21
A.Merkel ir F.Hollande'as - draugai iš išskaičiavimo. /AFP/Scanpix nuotrauka 

Prieš tapdamas Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'as ne per labiausiai domėjosi Europos reikalais, nors jaunystėje, kai jis buvo "didžiojo europiečio" Jacques'o Delors'o globotinis, dabartinis prezidentas buvo nusiteikęs labai proeuropietiškai.

Palyginti su Nicolas Sarkozy, F.Hollande'as nėra toks priešiškas Europos Sąjungos institucijoms, jis linkęs daugiau bendrauti su Pietų Europos valstybėmis ir labai noriai demonstruoja, kad Prancūzija nelinkusi daryti visko, ko nori Vokietija.

Jo pokalbiai Eliziejaus rūmuose su finansų ir užsienio reikalų ministrais parodė, kad F.Hollande'as gerai supranta, kad stipri Prancūzijos ir Vokietijos draugystė būtina norint išspręsti ne tik euro zonos, bet ir visos ES problemas. Tačiau "Dovilio modelis", kai Angela Merkel įtikino N.Sarkozy kartu imtis bendros politikos, kad jais abiem, nors ir nenoriai, pasektų kiti Europos lyderiai, jau išmestas į šiukšlių dėžę.

Vietoj to naujasis prezidentas siekia visaip stiprinti Prancūzijos pozicijas. Jis konsultuojasi svarbiausiais klausimais su kitomis šalimis, pirmiausia su Italija ir Ispanija, nors jo pirmtakas vengė Pietų Europos bijodamas, kad Prancūzija nebūtų siejama su jos problemomis. F.Hollande'as elgiasi kitaip. Jis suartėjo su Mario Monti ir Mariano Rajoy, o tuo nebuvo sužavėta Vokietija, nes nors F.Hollande'o pareigūnai ir neigia, yra įsitikinusi, kad taip buvo sudarytas bendras blokas prieš Vokietiją.

Kitas būdas sustiprinti Prancūzijos įtaką Europoje - vykdyti griežtą fiskalinę politiką ir pasiekti, kad jau 2013 metais Prancūzijos biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. šalies BVP. F.Hollande'as pabrėžė, kad nors planuojama tai pasiekti didinant mokesčius, jau kitais metais tokio taupymo kaip šiuo metu nebus, be to, Prancūzija ketina didinti konkurencingumą. Ir nors F.Hollande'as bei jo ministrai nežada imtis struktūrinių reformų, jie ketina reformuoti darbo rinką. Nesvarbu - kils gatvių protestai ar ne, jie visi ketina laikytis tvirtai.

Pabendravęs su A.Merkel, F.Hollande'as sugebėjo išlaikyti su ja gerus santykius. Žinoma, vietoje nenustygstantis N.Sarkozy ir atsargioji kanclerė nebuvo tikri sielos draugai, bet veikė išvien. F.Hollande'as taip pat žada ieškoti konsensuso ir kalbėti ramiai, kaip sugeba A.Merkel. Prancūzijos vadovui jau pavyko įtikinti Vokietijos lyderius kiek pakeisti savo požiūrį į euro krizę. Pavyzdžiui, A.Merkel ir jos finansų ministras Wolfgangas Schauble sutiko su Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi pasiūlymu skolinti pietų valstybėms mažesne kaina. Ir tiek Vokietija, tiek Prancūzija vieningai pareiškė, jog nori, kad Graikija liktų euro zonoje, nes bijo jos pasitraukimo padarinių.

Tačiau įtampa išlieka. Prancūzija remia Europos Komisijos pasiūlymą plėsti visų Europos bankų priežiūrą, nors Vokietija norėtų, kad tai būtų taikoma tik patiems didžiausiems tarptautiniams bankams. Be to, Vokietija pataria Ispanijai neaktyvinti M.Draghi pasiūlyto mechanizmo kištis į obligacijų rinką, nors Prancūzija mano, kad to mechanizmo jau netrukus prireiks, nes finansų rinkos vis mažiau tiki savo galia. Visiškai skirtingas Paryžiaus ir Berlyno požiūris ir į euro zonos valdymą. Prancūzijai kelia nerimą nenuoseklumas euro zonoje. Ji nori, kad Euro grupė (t. y. euro zonos finansų ministrai) reguliariai susitikinėtų ir nesant ES finansų ministro, o sprendimai būtų priimami balsų dauguma. Tuo tarpu Vokietija bijo, kad stipri Euro grupė neimtų daryti įtakos Europos centrinio banko nepriklausomybei.

Prancūzija mano, kad jei jau turėjo nuryti skausmingą fiskalinio susitarimo piliulę ir atsisakyti savo labai vertinamos biudžeto formavimo viršenybės, Vokietija turėtų aktyviau diskutuoti apie euroobligacijas (Europos skolos mutualizavimas), visos Europos banko indėlių draudimą bei banko sprendimų priėmimo režimą. Vokietija prieš visa tai yra nusistačiusi, nes tam reikia pinigų.

Nesutariama ir dėl politinės sąjungos, nors šis klausimas jau įtrauktas į ES darbotvarkę, Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle su keliais kolegomis paskelbė pranešimą apie Europos ateitį siūlydamas klasikinį federalinį ES problemų sprendimą - užsienio politiką formuoti balsų dauguma, suteikti daugiau teisių užsienio politikos vykdytojams, Europos kariuomenei, išrinktam Europos Komisijos pirmininkui, sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį ir patvirtinti naują sutarčių ratifikavimo sistemą, kuri neleistų mažoms valstybėms sukliudyti priimti sprendimus.

Paryžiuje nejaučiama entuziazmo dėl politinės sąjungos, nes tai reikalauja pradėti derybas dėl naujos sutarties su visais iš to kylančiais sunkumais. Nors Prancūzija buvo įtraukta į G.Westerwelle grupę, kiti šalies pareigūnai nuo jos linkę laikytis nuošaliai. "Kai ES ištiko krizė, Vokietija ėmė agituoti už politinę sąjungą, nors iš tiesų to nenori", - pasakė vienas jų. Šis prancūzas mano, kad ES prioritetas turi būti euras - visos jį įsivedusios valstybės privalo susitarti ir paskui leisti kitiems pasirašyti bendrą nutarimą.

Nors ir vengia politinės sąjungos, Prancūzijos pareigūnai sutinka, kad euro zonoje reikia daugiau demokratijos ir atskaitomybės. F.Hollande'o ir jo finansų ministro Pierre'o Moscovici aplinka linkusi labiau kritikuoti Europos Komisiją ir Europos Parlamentą, nei tai darė N.Sarkozy žmonės. Nors ir nenoriai, jie sutinka, kad Komisija turi prižiūrėti ūkio ir biudžeto politiką euro zonos valstybėse.

Nors F.Hollande'as ir nusiteikęs glaudžiau bendradarbiauti su Vokietija, jis nelinkęs klusniai sekti paskui ją, nes mano, jog tik tuomet galima tikėtis sėkmės. Tačiau jei Prancūzijos vadovas nori, kad jo šalis vaidintų svarbesnį vaidmenį ES, jis pirmiausia turėtų pasirūpinti Prancūzijos ekonomikos konkurencingumu.

"The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"