TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Merkozy: viena pora, du požiūriai

2011 12 06 7:15

Vakar du Europos lyderiai - Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy - mėgino suderinti savo pozicijas euro ateities labui.

Vokiečių kanclerės ir Prancūzijos prezidento susitikimo išvados bus apsvarstytos per šį penktadienį vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. Manoma, kad šis susitikimas lems euro ateitį. Pastarosiomis savaitėmis A.Merkel ir N.Sarkozy taip dažnai susitinka, kad apžvalgininkai juos praminė Merkozy. Nors ir daug pasimatymų buvo, jųdviejų požiūriai išlieka kardinaliai skirtingi. Vokietija tebenori, kad ES vaidintų reikšmingesnį vaidmenį tvarkant savo narių finansinius reikalus, o Prancūzija tebesaugo savo nacionalinį suverenumą.

Per vėlu?

Tačiau kad ir ką nutartų A.Merkel ir N.Sarkozy, Briuselyje jau šnabždamasi, kad eurui ateina galas. "Euro išlikimas pastatytas ant kortos. Bet jau per vėlu, per vėlu", - sakė vienas ES pareigūnas. Dėl sprendimo, ką daryti ir kaip daryti, deramasi gana smarkiai įkaitusioje aplinkoje: spaudimą daro rinkos, bankai, rinkėjai ir net JAV prezidento Baracko Obamos administracija, kuri nori, kad nežinia dėl euro pagaliau baigtųsi, mat taip kenkiama visai pasaulio ekonomikai.

Gelbėdami padėtį ES biurokratai žada iš esmės keisti Bendrijos struktūrą, iš Briuselio kontroliuoti nacionalinių biudžetų priėmimą, bausti švaistūnus ir taip užtikrinti finansų rinkas ir investuotojus, kad ši skolų krizė pagaliau suvaldyta ir daugiau klaidų padaryta nebus.

Naujasis euro paketas, kaip jį vadina europiečiai ir amerikiečiai, turi keturis svarbiausius punktus: nuostatos dėl fiskalinės drausmės bus įtvirtintos pakeistose ES sutartyse, Europos finansinio stabilumo mechanizmo fondas bus du ar net tris kartus padidintas, prie šio fondo bus pridėti pinigai iš Tarptautinio valiutos fondo, Europos centrinis bankas ir toliau aktyviai supirkinės Italijos ir Ispanijos valstybines obligacijas, kad užtikrintų, jog trečioji ir ketvirtoji pagal dydį ekonomikos nežlugtų dėl augančių skolų palūkanų.

"Kas liks iš Europos, jei nebus euro? Nieko. Pasaulis nelauks Europos, o jei ji nepaskubės, tai istorija bus rašoma be jos", - sakė N.Sarkozy, pabrėždamas būtinybę daryti viską, kas įmanoma, kad dešimtį metų gyvenantis projektas nenumirtų. Ir analitikai tiki, kad po labai brangių ir beviltiškų pastangų naujasis planas gali pasitvirtinti. Tačiau kartu tenka suvokti, kad net ir priėmus naujas taisykles išliks didžiuliai skirtumai euro zonoje tarp šiaurės ir pietų, perteklinius biudžetus turinčių valstybių ir įsiskolinusių kraštų.

Perkuriama Europa

Kad ir koks būtų didelis audros debesis, pakibęs virš euro, A.Merkel ramiai tvirtina: "Stebuklingos lazdelės nėra. Tai ilgas procesas ir jis truks ilgus metus." Tokia ramybė erzina europiečius ir likusį pasaulį: juk ekonomikos krizė grasina visiems, o tokia keista Vokietijos pozicija gali būti paaiškinta tik tuo, kad Berlyną dar vienas nuosmukis paveiktų mažiau.

Vokiečiai, suomiai ir olandai itin smarkiai priešinasi idėjai, kad blogiausiu atveju Europos centrinis bankas išpirktų valstybių obligacijas. A.Merkel nepritaria ir tokiems skolų valdymo instrumentams kaip euro obligacijos, nes tokiu atveju mokesčių mokėtojai, t. y. vokiečiai, turėtų mokėti už kitų skolas.

Tad N.Sarkozy ir kiti Europos lyderiai mėgina sugalvoti kitą būdą, kuris būtų ne toks elegantiškas, tačiau taip pat efektyviai užtikrintų, kad Italijos ir Ispanijos bankrotas beveik neįmanomas. A.Merkel manymu, atėjo metas eurui suteikti fundamentalias teises. Tad ji reikalauja, kad būtų pakeistos ES sutartys, numatyta griežtesnė fiskalinė drausmė, įskaitant biudžeto deficito ribas, išorinę priežiūrą ir aiškias bausmes valstybėms, taip ir nesugebėjusioms paklusti taisyklėms. Berlynas nori, kad naująsias taisykles palaimintų net Europos teisingumo teismas arba ir Europos Komisija (EK), kad būtų galima atmesti biudžetus, kurie nusižengtų taisyklėms, ir grąžinti juos peržiūrėti.

Vokietijos kanclerė reikalauja, kad sutarčių keitimui pritartų visos 27 narės, tačiau jei to nebūtų, pakaktų ir 17 euro zonos narių. O likusios valstybės, kurios ateityje norėtų įsilieti į euro zoną, automatiškai turėtų paklusti taisyklėms. Tačiau kai kurios, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, baiminasi, kad sukūrus tokią dviejų ar net trijų "pakopų" ES jų balsas bus negirdimas, o interesai ignoruojami.

N.Sarkozy priešinasi A.Merkel idėjoms ir mato kitokį Europos institucijų vaidmenį prižiūrint nacionalinius biudžetus. Prancūzai labiau saugo savo suverenumą ir mažiau pasitiki Europos teismais, tad nenori jiems ar EK atiduoti daugiau galių. "Europą privalome perkurti ir permąstyti. Tačiau Europos reforma - ne žygis supranacionalumo link", - praėjusią savaitę sakė Prancūzijos vadovas. Be to, jis netiki, kad krizė bus suvaldyta vien taupymo priemonėmis, esą jos prives prie dar didesnio nuosmukio, o ekonomika taip ir neatsigaus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"