TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mes ir kaimynai per humoro prizmę

2013 01 07 8:40
Estai jau trečius metus turi eurą, po metų prie jų prisidės ir latviai, palikdami lietuvius paskutinius vytis traukinį. /AFP/Scanpix nuotrauka

Čia išdėstyta 2013 metų futurologija nėra rimti pasvarstymai, o tik pasakojamasis komiksas, greičiau rodantis, kaip čia, lietuviškoje spaudoje, mūsų kaimynai yra matomi. Teisybės gal tik lašas, užtat marios prietarų ir vaizdinių. Komiksas draugiškas ir primenantis mums, kokie mes visi šioje Europos dalyje esame saviti.

Estija

Talino gyventojų skaičius perkopė pusę milijono. Visi estai nori važinėtis nemokamai turėdami taliniečio kortelę, taigi skuba registruotis sostinėje ir ją įsigyti. Kortelė viskuo gera, tik lėtiems estams veikia per greitai, dėl to kyla daug erzelio ir keleivių skundų. Metų viduryje Talino meras Edgaras Savisaaras paprašo intelektinės Vilniaus mero pagalbos: perduoti jam vilniečio kortelės IT sprendinius, kad patobulinta taliniečio kortelė veiktų taip pat lėtai, oriai bei galbūt žaismingai kaip ir vilniečio.

Metų pabaigoje skalūnų alyva užtikrina šalies kuro poreikį; perteklius iš Silamejės uosto plukdomas į Mažeikius per Būtingę.

Latvija

Rengiantis įvesti eurą visus metus ginčijamasi su Briuseliu dėl valiutos pavadinimo. Mat latviškai jis būtų "eiras". Ginčas tas patinka abiem pusėms: latviai taip nukreipia Europos biurokratų dėmesį nuo šalies fiskalinių rodiklių, o Briuselis gauna progą parodyti griežtus principus.

Visuomenė eiro įvedimą palaiko: latas trečdaliu vertingesnė valiuta, tad perėjus prie eiro piniginėse padaugės pinigų. Metų pabaigoje naujos valiutos palaikymas sumažėja, nes paaiškėja, kad įstojus į euro klubą Latvijai teks finansiškai paremti į gilią krizę patekusią Ispaniją.

Rusija

Į šalį plūsta pagyvenę Europos menininkai ir šiaip turtingi rentininkai. Aktorius Gerard'as Depardieu vardą pasikeitė, dabar jis Žora. Dūma kaip diskriminacinę panaikino normą, pagal kurią 13 proc. pajamų mokestis taikomas tik piliečiams, daugiau kaip pusę metų gyvenantiems šalyje - dabar užtenka turėti pasą. Prancūzai užplūsta Maskvą. Demokratinė opozicija būgštauja, kad jie, kaip jau yra nutikę prieš 201 metus, gali sudeginti miestą. Tačiau metų pabaigoje vienintelis matomas pokytis tėra toks, kad aukštuomenės vakarėliuose visiems žinomą rusišką ištiktuką iš "b" raidės išstūmė prancūziškas jaustukas "merde".

Lietuvos Seimas uoliai mokosi prancūzų kalbos.

Baltarusija

Šalies geografai nustatė, kad Europos centras yra greta Smurgainių. Nauja užsienio politikos doktrina: kadangi šalis, pasirodo, ir taip yra Europos vidurys, šio politikos vektoriaus nebereikia. Kito vektoriaus, suprantama, irgi. Sunerimęs Kremlius pradeda kalbėti apie Baltarusijoje pažeidžiamas žmogaus teises.

Demokratinė opozicija užima Nacionalinę biblioteką. Ten aktyvistai protestuodami skaito knygas.

Elektrifikuotas visas Minsko-Vilniaus geležinkelis. Vilniaus savivaldybė nori jį kaip lengvąjį metro pratęsti iki "Akropolio"; Artūras Zuokas vyksta į Minską: "Sujungę mūsų gaivų inovatyvumą su baltarusišku nuoseklumu ir patirtimi įkursime dar nematytą dipolį." Mūsų sostinės dovana jų sostinei - Geležinio vilko skulptūra. Išmanioji skulptūra - naktį akyse įtaisytos lempos šviečia žalia ugnimi. Na, bent viena kuri nors akis šviečia.

Lenkija

Ilgametės Lietuvos pastangos davė vaisių: pastatyta elektros jungtis su Lietuva, nutiestas europinės vėžės geležinkelis į Kauną. Tačiau Lenkijos valdžios retorika lieka kritiška Lietuvai.

Dėl ekonominių priežasčių didėja nepasitenkinimas savo šalies valdžia pačioje Lenkijoje. Opozicija, norėdama pabrėžti savo kritiškumą, pradeda tyčia dėvėti kailinius iš dirbtinės meškos kailio ir tyčia vadina juos lietuviškais, o save litvinais, kad tik valdžią paerzintų. Lietuvos URMas, ne iš karto susigaudęs, paskelbia notą, kad vertina tai kaip patyčias. Bet tie kailiniai žiemos sezonui netikėtai išpopuliarėja visoje Europoje kaip "Polish fashion". Pagaliau susivokusi Lietuva mėgina meškos kailinius registruoti UNESCO kaip mūsų paveldą; metų pabaigoje byla dar tik pradėta nagrinėti; mūsų atstovas UNESCO Arūnas Gelūnas kaunasi dėl šalies garbės kaip... kaip... na, kaip liūtas... Byla, sako, turi perspektyvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"