TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Metai po Alano Kurdi mirties: geraširdiškumas buvo trumpalaikis

2016 09 05 6:00
Policijos pareigūnas neša Alano Kurdi kūnelį. Jis buvo rastas gulintis veidu žemyn paplūdimyje netoli Turkijos kurorto Bordumo. theguardian.com nuotrauka

Mažylio Alano Kurdi mirtis sujaudino europiečius ir daugelį valstybių privertė ištiesti pagalbos ranką pabėgėliams, tačiau beveik 12 mėnesių praėjus nuo šio įvykio paaiškėjo, kad žmonių užuojauta migrantams buvo trumpalaikė.

Siras taksi vairuotojas Mohammadas gyvena pabėgėlių stovykloje šiaurės Graikijoje. Kalbėdamas su laikraščio „The Guardian“ žuranlistu, jis rankoje laiko trejų metukų Alano Kurdi nuotrauką. Beveik metai praėjo nuo tada, kai negyvo mažylio kūną užfiksavusi fotografija sukėlė pasipiktinimo bangą visoje Europoje: žmonės pradėjo reikalauti, kad jų valstybės ištiestų pagalbos ranką pabėgėliams. Po dvylikos mėnesių Muhammadas rankoje laiko nuotrauką, kad pabrėžtų, kaip mažai viskas pasikeitė.

Pasak jo, Alanas mirė jūroje, „tačiau iš tikrųjų nėra skirtumo tarp jo ir tūkstančių kitų vaikų, kurie kankinasi čia, Graikijoje“. Dešimtys tūkstančių žmonių yra užstrigę Graikijoje ir gyvena siaubingomis sąlygomis nuo kovo mėnesio, kai Balkanų lyderiai uždarė savo sienas. „Tai yra žmogiškoji tragedija“, – teigia Muhammadas.

Didžiulis grafitis Maino upės pakrantėje netoli Europos Centrinio Banko būstinės Frankfurte. Jo autoriai - Justusas Beckeris ir Oguzas Senas./Reuters/Scanpix nuotrauka

Geranoriškumo banga

Po tragiškos Alano mirties atrodė, kad politinis diskursas apie pabėgėlius iš esmės pasikeitė. Europos lyderiai pradėjo imtis tam tikrų priemonių, kurias, atrodytų, išaukė gailestis, o iki tol priešiškai nusiteikusi žiniasklaida kiek sušelnino savo toną.

Dvi dienos po Alano Kurdi mirties, Vokietija sutiko priimti tūkstančius pabėgėlių, kurie buvo užstrigę Vengrijoje. Šis žingsnis paskatino Centrinės ir Rytų Europos lyderius padaryti humanitarinį koridorių, kuris driekėsi nuo Šiaurės Graikijos iki Pietų Bavarijos, o Kanada pažadėjo priimti 25 tūkst. pabėgėlių.

Tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sutiko kasmet iki 2020-ųjų priimti po 4 tūkst. pabėgėlių. Per dieną į Graikiją atvykdavo daugiau nei 4 tūkst. žmonių, tačiau šis skaičius vis tiek didesnis nei kada anksčiau D. Cameronas buvo išdrįsęs pasiūlyti. Šį žingsnį net pasveikino laikraštis „The Sun“, kuriame anksčiau migrantai buvo vadinami „tarakonais“.

Dar svarbiau, kad būtent po Alano mirties dauguma Europos lyderių pagaliau pasižadėjo dalintis atsakomybe bent dėl dalies pabėgėlių, kurie atvyksta į Graikiją ir Italiją. 2015 metų rugsėjo pabaigoje jie sukūrė sistemą, pagal kurią 120 tūkst. pabėgėlių iš Graikijos ir Italijos būtų perkelti į kitas Europos valstybes. Nors šis skaičius yra labai nedidelis, tačiau susitarimas buvo liaupsinamas kaip puiki bendros Europos migracijos politikos akimirka.

„Principas yra toks svarbus ir atspindi tokį didžiulį mąstymo pokytį, kad pats savaime yra labai reikšmingas įvykis“, – tuomet optimistiškai susitarimą vertino Jungtinių Tautų specialus atstovas tarptautinės migracijos klausimams Peteris Sutherlandas.

Tačiau šie nedideli pokyčiai politikoje ir tai, kaip kalbama apie migrantų krizę, pasirodė trumpalaikiai.

Sugedus valties varikliui, pabėgėliai iš Afganistano bando savomis jėgomis pasiekti Lesbo salą./Reuters/Scanpix nuotrauka

Vengrijos požiūris

Praeitų metų rugsėjį tik 4 šalys balsavo prieš pabėgėlių paskirstymo schemą ir tik per vieną iš jų – Vengriją – ėjo Balkanų migracijos kelias. Kai rugsėjo 15 dieną Vengrija uždarė savo sienas, estafetę iš jos tioesiog perėmė Kroatija ir Slovėnija, kurios praleido šimtus tūkstančių migrantų. Tą mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, stovėdamas prie Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, pareiškė, kad jis kategoriškai nesutinka su V. Orbano Krikščionybės versija.

Tačiau metai po Alano mirties, Vengrija yra įsitikinusi, kad ji laimėjo ginčą dėl Europos migracijos politikos. „Dauguma šalių priėjo prie tokios pat išvados, kokią mes buvome padarę prieš metus, – teigia Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zolatanas Kovacsas. – Praeitais metais jie į viską žiūrėjo kitaip nei mes, ir Briuselyje vis dar yra žmonių, kurie su mumis nesutinka. Tačiau sveikas protas nugalėjo.“

Humaniškos politikos pabaiga

Visame žemyne vis labiau populiarėjant dešiniojo sparno populistams ir dėl tariamo ryšio tarp migracijos ir terorizmo, Europa palaipsniui atsisakė praeitą žiemą rodytos humaniškos politikos. Austrija, anksčiau buvusi pagrindine Vokietijos sąjungininke migracijos politikos klausimais, dabar su pabėgėliais nori tvarkytis kaip Australija: ji siekia Graikija iš esmės naudotis kaip prieglobsčio siekiančių asmenų sulaikymo centru. Kanbera vykdo itin kontroversišką politiką pabėgėlių atžvilgiu – ji naudojasi Nauru valstybe-sala, kurioje laiko visus asmenis, norinčius pasiekti Australiją. Ten sulaikyti asmenys dažnai kalba apie siaubingas gyvenimo sąlygas. Net Švedija, kuri dosniai dalino prieglobstį Sirijos pabėgėliams, praeitų metų lapkritį pakeitė savo atvirų durų politiką.

Balkanų humanitarinis koridorius buvo uždarytas ir D. Tuskas buvo tas žmogus, kuris apie tai pranešė. Perkėlimo schema nesuveikė: iš Graikijos visos likusios Europos valstybės priėmė vos 5142 žmones (žadėjo priimti 66400). Ir jei būtų ES valia, tai dauguma iš nedidelio skaičiaus žmonių, kurie vis dar atvyksta į Graikijos salas, būtų deportuojami atgal į Turkiją pagal kovo mėnesį pasiektą ES ir Turkijos susitarimą.

Siras pabėgėlis meldžiasi po išsilaipinimo Lesbo saloje, Graikijoje./AFP/Scanpix nuotrauka

Tačiau sustojus tiek deportacijoms, tiek ir parkėlimui į kitas ES valstybes, dabar Graikijoje yra įstrigę apie 57 tūkst. žmonių, kurie visiškai neįsivaizduoja, kas jų laukia ateityje.

„Rugsėjo mėnėsį V. Orbanas buvo blogietis, – apibendrina situaciją Geraldas Knausas, tyrimo centro „European Stability Initiative“, kuris pirmasis pasiūlė mintį apie ES ir Turkijos susitarimą, direktorius. – Tačiau metų pabaigoje jis tapo valstybių koalicijos vadovu. O dabar Austrijai ėmus kalbėti apie Australijos tipo sistemą, būtent Vokietija yra visiškai izoliuota.“

Paprastų žmonių pagalba

Visgi vienas migrantų krizės iššauktas pokytis buvo ilgalaikis ir turėjo pozityvių pasekmių. Per metus nuo Alano mirties paprasti žmonės subūrė daugybę pagalbos organizacijų, kurių tikslas padėti pabėgėliams. Jas remia tūkstančiai geranoriškai nusiteikusių asmenų. Dauguma iš organizacijų dirba Graikijoje, Kalė pabėgėlių stovykloje ir Balkanuose.

Viena iš svarbiausių organizacijų yra „Help Refugees“, kuri prieš metus neegzistavo. Dabar, praėjus beveik 12 mėnesių, ji finansuoja pagalbą pabėgėliams teikiančius projektus 68 vietose visoje Europoje. Daugelyje šių vietų ši grupė efektyviau teikia humaninatrinę pagalbą nei dauguma kitų, didesnių ir daugiau finansų turinčių organizacijų.

Pagal theguardian.com parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"