TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Metai po cunamio

2012 03 12 6:15

Vakar Japonija minėjo pirmąsias nacionaline katastrofa virtusio žemės drebėjimo ir cunamio, kuris smogė šiaurės rytų pakrantei ir pasiglemžė 20 tūkst. gyvybių bei sukėlė branduolinę nelaimę Fukušimos atominėje elektrinėje, metines.

9 balų žemės drebėjimas buvo stipriausias Japonijoje nuo to laiko, kai seisminiai virpesiai apskritai pradėti registruoti. Radiacijai pasklidus iš sugriautos atominės elektrinės buvo evakuota tūkstančiai žmonių. Daugelis jų iki šiol negali grįžti į savo namus.

Pagrindinė atminimo ceremonija vyko Tokijo nacionaliniame teatre, joje dalyvavo imperatorius Akihito, imperatorienė Michiko ir ministras pirmininkas Yoshihiko Noda bei keli tūkstančiai svečių, taip pat ir iš užsienio.

"Neleisime, kad katastrofa išbluktų iš mūsų atminties, - sakė 78 metų imperatorius. Jo kalbą transliavo televizija. - Tikiuosi, kad aukos gyvens visų žmonių širdyse."

Premjeras Y.Noda pažadėjo atstatyti Japoniją, kuri "atgims kaip dar geresnė vieta". Visa Japonija sustingo pagerbdama aukas tylos minute. Perspėjimo sirenos sugaudė šiaurės rytinėje šalies dalyje tiksliai tuo metu, kai ją supurtė žemės drebėjimas - 14 val. 46 min. vietos laiku. Visoje šalyje taip pat skambėjo varpai ir maldos.

Televizijos rodė, kaip verkiantys žmonės su specialiais nuo radiacijos saugančiais kostiumais dalyvavo ceremonijoje Fukušimos mieste. Kai kur protestuotojai reikalavo uždaryti visas Japonijos atomines elektrines.

Didžiausia grėsmė - radiacija

Žemės drebėjimas smogė maždaug už 400 km į šiaurės rytus nuo Tokijo kovo 11 dieną. Neilgai trukus Japonijos pakrantę pasiekė milžiniškos iki 30 m aukščio cunamio bangos. Jos nuplovė automobilius, laivus, pastatus ir ištisus miestelius bei kaimus - iš kai kurių teliko krūvos lentų bei purvo. Per šią dvigubą nelaimę žuvo daugiau kaip 15 800 žmonių, o dar daugiau kaip 3 tūkst. laikomi dingusiais. Jų palaikai iki šiol nerasti. Tai nepaguodžiamai slegia artimuosius.

Baisiausius katastrofos padarinius pajuto Fukušimos prefektūra, kurioje pastatyta Daičio atominė elektrinė. Virtinė gaisrų ir sprogimų pažeidė 4 iš 6 branduolinių reaktorių pastatus ir sugadino elektrinės aušinimo sistemą. Iš elektrinės pasklido radiacija. Aplink gamyklą buvo nustatyta 20 km speciali zona, dešimtys tūkstančių žmonių liko be namų. Netoli elektrinės esančius jų būstus ir žemės ūkio laukus nuklojo radioaktyviosios dulkės, buvo užteršta dirva, oras, vanduo. Radiacija iš elektrinės sklido daug mėnesių, dėl jos ši zona ir toliau lieka negyvenama. Mokslininkų teigimu, vietovė aplink elektrinę gali būti netinkama gyventi daugelį dešimtmečių.

Dabar kiekvieną dieną po orų prognozės Fukušimoje per vietos žinias skelbiamas ir radiacijos lygis. Už draudžiamos zonos jis gerokai nukritęs, kai kur beveik iki leistinos normos, tačiau mokslininkai sako nežiną, koks yra ilgalaikis žemo radioaktyvumo poveikis.

Stebi gydytojai

Vyriausybės pavedimu, gydytojai stebi daugiau kaip 2 mln. Fukušimos gyventojų. Labiausiai jie nerimauja dėl skydliaukės vėžio, kuris pasireiškė po Černobylio avarijos tiems, kurie katastrofos metu buvo vaikai. Todėl Japonijoje ypač stebimi visi Fukušimos vaikai - 360 tūkst., jie bus tikrinami kiekvienais metais.

Programą vykdantiems medikams nerimą kelia ir Fukušimos gyventojų psichikos būklė. Dėl evakuacijos dvigubai padidėjo vyresnių žmonių mirtingumas, greičiausiai todėl, kad jie patyrė milžinišką stresą.

Vyriausybė ir elektrinę eksploatuojanti "Tokyo Electric Power" (TEPCO) gruodį deklaravo trijų reaktorių, kurių šerdys išsilydė, kai cunamis užliejo jų aušinimo sistemas, "šaltojo uždarymo būklę". Premjeras Y.Noda pažadėjo per dešimtmečius uždaryti reaktorius ir atstatyti pakrantės miestus. Japonijos valdžios skaičiavimais, rekonstrukcija atsieis daugiau kaip 23 trln. jenų (apie 724 mlrd. litų) per dešimtmetį.

Pakirstas pasitikėjimas

Per katastrofą, didžiausią Japonijos pokario istorijoje, šios valstybės žmonės pademonstravo pavydėtiną organizuotumą ir rimtį, labai daug padaryta valant nuolaužas iš teritorijų ir mėginant atkurti normalų gyvenimą, tačiau nelaimės padariniai vis dar stipriai jaučiami, taip pat ir ekonominėje bei politinėje plotmėje. Tuometis premjeras Naoto Kanas buvo kritikuojamas dėl lėtos reakcijos į nelaimę ir po kelių mėnesių turėjo atsistatydinti. Krizė taip pat apnuogino rimtas ydas branduolinių jėgainių reguliavimo ir saugumo standartų srityse.

Šiuo metu valdžia jau pradėjo valyti milžiniškus ceziu 137 užterštos dirvos sluoksnius. Šis radioaktyvus izotopas gali išlikti aplinkoje 30 ir daugiau metų. Tačiau visuomenės nuomonė dėl šių valymų susiskaldžiusi. Kai kurie gyventojai reikalauja visiškai išvalyti teritoriją ir radiaciją sumažinti iki nulio arba bent jau iki to lygio, koks buvo prieš nelaimę. Fukušimos vietos valdžia teigia, kad tai nerealu, - tikslas yra pasiekti tokį lygį, kuris nedarytų žalos.

O visų sunkiausia pareigūnams atgauti visuomenės pasitikėjimą, kuris buvo prarastas dėl cenzūros po nelaimės. Mokslininkai, politikai ir žurnalistai nepaskelbė visos tiesos apie tai, kas nutiko, nes, kaip jie sakė, norėjo išvengti visuotinės panikos. Todėl daugelis gyventojų ieškojo informacijos internete, ten ir dabar verda daugiausia diskusijų dėl saugumo. Tačiau dabar, kai mokslininkai, valdžia ar net gydytojai sako, kad tokia radiacija beveik neturi poveikio, žmonės netiki ir laiko tokios informacijos skleidėjus "proatominiais".

Į šį nepasitikėjimą valdžia ir TEPCO tegali atsakyti vienu žodžiu: "Atsiprašome." Tai jau buvo padaryta ne kartą, tačiau nepasitikėjimas Fukušimoje gali išlikti dar ilgus metus - kaip ir radioaktyvus užterštumas.

BBC, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"