TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Metas imtis demokratijos

2011 10 10 0:00
Kinijos prezidentai: dabartinis Hu Jintao (kairėje) ir buvęs Jiang Zeminas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kinijos komunistų partijos elitas paminėjo šimtąsias revoliucijos, kuri nutraukė ne vieną tūkstantį metų trukusį imperatorių valdymą, metines. Tačiau partijai teks imtis radikalesnių reformų, jei nenori prarasti valdžios.

Revoliucijos 100-ųjų metinių proga rengti politiniu simbolizmu persmelkti renginiai kėlė prieštaringų minčių dėl šalies ateities. "Kad Kinijos tauta atsinaujintų, privalome tvirtai palaikyti Komunistų partiją", - aiškino prezidentas Hu Jintao šimtams pareigūnų, susirinkusių Didžiojoje liaudies salėje Pekino centre. Ši prezidento kalba buvo transliuojama visai šaliai.

Tačiau krašte vis geriau girdimi kritikų balsai. "Daug metų kaupėsi nuoskaudos, nepasitikėjimas, apmaudas; jie jau nebegali nepratrūkti", - viename Pekino žurnale rašė Zhou Ruijinas, buvęs laikraščio "People's Daily" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Korumpuoti pareigūnai, nepatenkinta visuomenė, stringančios reformos - visa tai primena apie demokratijos poreikį. 1911-1912 metais užgimusi respublika patyrė virtinę chaotiškų perversmų ir maištų, japonų invaziją. "Svarbi revoliucijos pamoka - kad šalies likimas priklauso nuo to, ar vadovai daro teisingus sprendimus. Vis dar neišspręstas klausimas, ar šiuolaikinei Kinijai reikia šiuolaikinės vyriausybės formos - konstitucinės vyriausybės", - sakė Kinijos socialinių mokslų akademijos istorikas Lei Yi.

Tačiau prezidentas Hu Jintao įsitikinęs, jog Kinijos istorija, t. y. Qingų dinastijos nuvertimas, rodo, kad vienos partijos valdymas tebėra gyvybiškai svarbus. Tik tai suteikia vilties, kad šalis ekonomiškai klestės, išliks politiškai vieninga ir ateityje galbūt susijungs su Taivanu. Ši valstybė, į kurią 1949 metais nuo komunistų pabėgo nacionalistų pajėgos, oficialiai vis dar vadinama Kinijos Respublika. Hu Jintao perspėjo Taivaną nesiekti visiškos nepriklausomybės ir paragino užmegzti glaudesnius tarpusavio santykius.

Prezidentas Hu Jintao kitų metų pabaigoje turi pasitraukti iš savo posto, o Komunistų partijos suvažiavime bus išrinkta nauja vadovybė. Tarp svečių Didžiojoje liaudies salėje buvo 85 metų eksprezidentas Jiang Zeminas, pastaruoju metu retai besirodantis viešumoje. Liepą buvo pasklidę gandų, kad po infarkto jo sveikata vis prastėja ir jis net arti mirties.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"