TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Metinės - nebaigtų darbų apsupty

2012 03 07 6:01

Pirmąsias Japonijos katastrofos metines, kai įvyko žemės drebėjimas, kilo cunamis ir sprogo Fukušimos Daiči atominė elektrinė, tūkstančiai žmonių pasitiks vis dar gyvendami nežinioje ir ne savo namuose.

Po pernykštės kovo 11-osios katastrofos prognozuota, kad Japonija, darbščių žmonių valstybė, geriau nei bet kuri kita šalis susitvarkys su neįtikimo masto nelaime. Pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo, kokiu greičiu japonai valė nuolaužas, atstatė namus. Tokiems darbams skirta 50 mlrd. dolerių, nuostoliai siekia 300 mlrd. dolerių. Tačiau ir prabėgus 12 mėnesių darbininkai dar negali įžengti į tam tikras teritorijas prie Fukušimos Daiči jėgainės, kurioje sprogo reaktorius. Kai kur radiacija tokia didelė, kad specialistai, vilkintys apsauginius kostiumus, gali išbūti vos dvi ar tris minutes, t. y. tiek laiko, kiek pakanka įjungti vieną laistymo žarną.

Nors darbai juda, problemų lieka iki kaklo. Tūkstančiai žmonių dar negali (ir kažin ar galės) grįžti į savo namus, o Japonijos valdžiai šešėlį meta įvairiausia prieš metus nutylėta informacija. Pasirodo, po žemės drebėjimo ir katastrofos atominėje elektrinėje vyriausybė rengė sostinės Tokijo, kuriame gyvena 13 mln. žmonių, evakuacijos planą, o tuo metu visuomenė buvo įtikinėjama, kad nieko labai baisaus nevyksta.

Stringa kompensacijos

Dešimtys tūkstančių japonų prieš metus bėgo iš radiacija užterštos žemės, paliko savo verslą ir namus. Po dvylikos mėnesių jie vis dar neturi būstų, o kompensacijos - neišmokėtos. Dalis gyventojų savo namus išvys po kelerių metų, nes kai kur teritorija jau išvalyta. Tačiau kiti negalės aplankyti gimtųjų vietų kelis dešimtmečius. Kai kurie miestai taps istorija, taškais žemėlapyje, nes ten gyventi per daug pavojinga. Vos keletas japonų gavo kompensacijas iš elektrinės operatorės TEPCO, didžiulės bendrovės, kurios čiuptuvai giliai įsiskverbę į Japonijos valdžios mechanizmą. Pabėgėliai jaučiasi bejėgiai, o kovą dėl žalos atlyginimo apibūdina kaip "skruzdžių mėginimą įkąsti drambliui".

Manoma, kad kompensacijų iš TEPCO gali prašyti beveik du milijonai žmonių, tarp jų - pabėgėliai iš gyvenviečių, išsidėsčiusių 20 kilometrų spinduliu aplink elektrinę ir paskelbtų negyvenama zona. Visoje Fukušimos prefektūroje maždaug 1,5 mln. žmonių nukentėjo nuo katastrofos. Kaip pasakoja jų advokatai, TEPCO nenori mokėti už nuvertėjusį turtą - žemę ir namus. Bendrovė siūlo pabėgėliams iš negyvenamos zonos laikiną kompensaciją - 120 tūkst. jenų (3,8 tūkst. litų) per mėnesį, tačiau reikalauja, kad pareiškėjai kas tris mėnesius pildytų naują prašymo formą.

Šios biurokratinės procedūros užtrunka ir žmonės neturi už ką gyventi. Mažiau nukentėjusiems japonams, o jų 1,5 milijono, TEPCO siūlo kitokius variantus. Nėščiosios ir vaikai gavo po 400 tūkst. jenų (12,9 tūkst. litų), savarankiškai išsikraustę asmenys - 200 tūkst. jenų (6,5 tūkst. litų), visi kiti - po 80 tūkst. jenų (2,6 tūkst. litų). Šie pinigai skirti už laikotarpį nuo nelaimės iki paskutinės gruodžio dienos. Daugiau TEPCO nieko nesiūlo. Bendrovė net reikalauja, kad gavėjai nesiektų jokių papildomų kompensacijų už tą patį laikotarpį. Tačiau nukentėjusiųjų advokatai tvirtina, kad radiacijos pasekmės gali išryškėti tik po kelerių metų ir žmonės dar nežino, kokią žalą yra patyrę.

Paviršiaus grandymas

Po sprogimo Fukušimos Daiči atominėje elektrinėje vėjas radioaktyvų debesį nunešė į Japonijos šiaurės vakarus. Visi teršalai nukrito kur kas toliau nei 20 kilometrų spinduliu. Kelis mėnesius smarkiai lijo, todėl itin kenksmingas cezis, galintis gyvuoti net 30 metų, įsigėrė į dirvą, tuo metu jodas išgaravo per kelias dienas. Mokslininkai nustatė, kad cezio liko žemės paviršiuje, taigi darbininkams reikia nukasti vieną ar du centimetrus dirvos ir nugrandyti iki vieno centimetro betono arba asfalto. Iš viso 2,4 tūkst. kvadratinių kilometrų - teritoriją, kuri pagal dydį prilygsta Liuksemburgui. Tačiau procedūra sudėtinga, nes grandant kietą paviršių gali susidaryti nuodingų dulkių.

Kai bus nuimtas visas užterštas dirvos, asfalto ir betono sluoksnis, o namai nuplauti stipria vandens srove, radiacijos lygis turėtų sumažėti, bet neaišku, ar išnyks grėsmė sveikatai. Mokslininkai baiminasi, kad iš kalnų nutekėjęs vanduo ateityje gali užteršti ryžių derlių. Užterštumas ne visur vienodas, kai kurios vietovės gali būti ypač nukentėjusios nuo radioaktyvumo, o žmonės, to nežinodami, augina ten ryžius.

Energetikos spąstuose

Prieš katastrofą Tokijas planavo iki 2030 metų pastatyti dar 14 atominių reaktorių. Praėjus 12 mėnesių po avarijos Fukušimoje 52 iš 54 atominių elektrinių yra uždarytos. Sprogimas viename reaktoriuje sunaikino visą japonų pasitikėjimą branduoline energetika. Nors žemės drebėjimas ir milžiniška cunamio banga pražudė apie 20 tūkst. žmonių, katastrofa Fukušimos Daiči atominėje jėgainėje tai užgožė. Gruodį naujasis japonų premjeras Yoshihiko Noda paskelbė, kad pažeisti reaktoriai visiškai ataušinti ir situacija kontroliuojama. Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerija ypač suinteresuota, kad visi tuo patikėtų, nes ji ir sprendžia, ar leisti toliau veikti atominėms elektrinėms.

Tačiau iš tiesų Japonija apimta didelės energetikos krizės. 52 iš 54 uždarytų atominių jėgainių teberemontuojamos, darbų terminai seniai pasibaigę. Premjeras rengia įstatymą, pagal kurį atominės elektrinės bus naudojamos tik 40 metų, išimtiniais atvejais - 60 metų. Y.Noda palaiko Japonijos branduolinės technologijos eksportą. Mokyklose mažamečiams vis dar tebekalamos į galvas branduolinės energetikos teikiamos gėrybės. Tačiau didžiausios Japonijos centrinės valdžios, lyg ir pasisakančios už branduolinę energetiką, priešės - prefektūros, neabejingos savo gyventojų baimėms. Jos, net ir viliojamos didžiulėmis subsidijomis, nesutinka paleisti atominių jėgainių.

Japonai jau ruošiasi energijos trūkumui vasarą. Karštu ir drėgnu sezonu oro kondicionieriai namuose ir biuruose veikia visu pajėgumu. Valdžia skatina gyventojus taupyti energiją. Kai kurios įmonės savo pamainas perkėlė į savaitgalius, šeimos vėdinasi ne oro kondicionieriais, o vėduoklėmis. Žiemą valstybės tarnautojai sėdi silpnai šildomuose kabinetuose, įsisupę į vilnones antklodes.

Japonijai teko pirkti daugiau dujų ir naftos, tad nenuostabu, kad prekybos balansas pernai pirmą kartą per 31 metus buvo neigiamas. O didžioji energetikos bendrovė TEPCO nuo balandžio ketina visiems svarbiausiems klientams gerokai pakelti elektros kainas.

AFP, BBC, "The Guardian", "Der Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"