TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Miegančioji gražuolė prieš vėjo energiją

2013 07 15 6:00
Šiaurės Vokietijoje prie vėjo turbinų ganosi avys. AFP/Scanpix nuotrauka

Spartus Vokietijos perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių vadinamas didžiausiu ir brangiausiu šalies projektu nuo Berlyno sienos griūties. Tačiau vis didėjančios išlaidos vartotojams ir pramonei daugeliui kelia klausimą: ar šis didysis energetikos eksperimentas bus sėkmingas?

Planai plėsti vėjo energetiką vaizdingiausiose Vokietijos dalyse kursto pasipriešinimą visoje šalyje. Pasipriešinimo kampanijų dalyviai piktinasi, kad turbinų statytojai nusitaikė į miškus, kuriuos išgarsino brolių Grimmų pasakos. Pirmą kartą protestuotojams pavyko susiburti į nacionalinę opozicijos grupę. Jie sako, kad vėjo ūkių plėtra grasina turizmui.

Vokietija padarė staigų posūkį į atsinaujinančią energetiką po 2011 metų Fukušimos branduolinės katastrofos. Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė nusprendė greičiau išjungti atominius reaktorius ir padidino galimybes žaliajai energijai. Gavę fiksuotos kainos garantiją dvidešimčiai metų, ėmė dygti saulės baterijų, vėjo malūnų ūkiai, biokuro gamyklos. Dabar yra 1,3 mln. mažų kooperatyvų ir namų ūkių, kurie tiekia žaliąją energiją bendrai sistemai. Energetikos šaltinių transformavimo planas Vokietijoje vadinasi Energiewende, jo rezultatai akivaizdūs - ant namų stogų spindi saulės baterijos, vėjo turbinos visoje šalyje rikiuojasi it didžiulė metalinė armija. Kalbama, kad Bavarijoje daugiau fotogalvaninių plokščių nei visose Jungtinėse Valstijose, nors Vokietijoje saulės tiek pat, kiek Aliaskoje. 2012 metais atsinaujinantys šaltiniai generavo 22 proc. Vokietijos elektros. Vėjas darant šias permainas suvaidino svarbų vaidmenį.

Sukiršino žaliuosius

Dauguma iš 23 tūkst. vėjo turbinų buvo pastatytos plokštesnėje šiaurinėje ir rytinėje Vokietijos dalyje. Bet dabar plėtotojai nusitaikė į vidurio ir pietų Vokietijos žalias kalvas, ant kurių stūkso vaizdingos pilys, apsuptos ūksmingų miškų. Vienoje jų Miegančioji gražuolė išmiegojo 100 metų. Ramybė ir vaizdingos panoramos, tarsi būtų iš atviruko, traukia turistus iš viso pasaulio. Dabar tuose kraštuose išdygs 200 vėjo turbinų.

"Tai visai ne dėl Miegančiosios gražuolės. Aš pritariu žaliųjų judėjimui, noriu žaliųjų technologijų, nenoriu branduolinės energetikos. Bet viską reikia daryti teisingai, nenaikinant miškų", - sako filosofijos studentė ir viena judėjimo aktyvisčių Ann Kathrin Blankenberg. Ji priduria, kad turbinos kelia pavojų kai kurioms šiuose miškuose gyvenančioms rūšims. Be to, čia nepučia stiprūs vėjai.

Vėjo turbinos Vokietijoje, turinčioje ilgą aplinkosauginės veiklos, kuri ir paskatino posūkį žaliosios energijos link, istoriją, sukiršino žaliuosius su žaliaisiais. Apie 170 regioninių grupių susibūrė į nacionalinę organizaciją kovoti su vėjo turbinų plėtra ir renka parašus peticijai, kuria siekia priversti Vokietijos parlamentą pradėti debatus dėl tolesnės Energiewende plano krypties, ypač dėl subsidijų vėjo energetikai. Aktyvistai įrodinėja, kad, kitaip nei saulės energija, kurią dabar gamina labai daug namų ūkių, vėjo turbinos yra spekuliacinės investicijos, kurių grąža investuotojams garantuojama iš elektros vartotojų kišenės.

Vis dėlto vėjo jėgainių priešininkai sudaro tik nedidelę dalį visuomenės. Apklausos rodo plataus spektro paramą perėjimui prie žaliosios energijos, įskaitant vėją. Oponentai laikomi niurgzliais, kurie skundžiasi tik todėl, kad turbinos ateina į jų kiemą, jie nenori nieko girdėti apie tai, kad kitiems žmonėms teks susidurti su anglies tarša ir radioaktyviųjų atliekų laidojimu.

Nerimą aplinkosaugininkams kelia ir kiti plano padariniai. Branduolinių reaktorių uždarymas pietuose reiškia, kad energiją reikės perduoti iš šiaurės. Tam tikslui reikia nutiesti aukštos įtampos laidus, kurie sujungtų vėjo turbinų parkus su vartotojais ir pramone. Šie nauji kabeliai ne tik sudarkys kraštovaizdį, bet ir gali būti pavojingi sveikatai. Žaliųjų partija reikalauja, kad laidai visur, kur tik galima, eitų po žeme. Su tuo nesutinka daugelis žemės savininkų.

Atgal prie anglies?

Perėjimas prie žaliosios energetikos Vokietijai kainuoja labai brangiai. Vartotojai už tai sumoka tiesiogiai per savo sąskaitas. Šiemet maždaug 50 proc. vidutinės sąskaitos sudarys mokesčiai ir rinkliavos už atsinaujinančią energetiką. Kritikai vadina energetikos planą ekonomine beprotybe, nes sąskaitų mokėtojai kasmet išleidžia po 18 mlrd. eurų elektrai, kurios vertė rinkoje tėra 3 mlrd. eurų. Mažiausiai konkurencinga atsinaujinanti energetika gauna didžiausią paramą. Apskaičiuota, kad vien saulės energija per 20 metų atsiėjo šaliai daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Be to, finansinis paskatinimas atvedė į rinką per daug atsinaujinančių šaltinių vienu metu. Saulės baterijų pajėgumas dabar toks, kad saulėtą dieną šalis gauna milžinišką kiekį saulės energijos. Pavyzdžiui, šiemet birželio 16 dieną saulės ir vėjo energija kartu sudėjus pagamino 60 proc. Vokietijos energetikos poreikio. Į bendrą tinklą buvo perduota tiek daug saulės energijos, kad tą popietę kurį laiką didmeninė pardavimo kaina buvo neigiama.

Didelėms pelno siekiančioms bendrovėms tai košmariškas scenarijus. Jų verslo modelis yra toks, kad jos susigrąžina savo investicijas į dideles dujų ir anglių elektrines, kai yra nuolatinis elektros poreikį per ilgą laiką. Kadangi maži atsinaujinančios energijos gamintojai turi prioritetinį priėjimą prie tinklo, didieji "berniukai" gali uždirbti pinigų tik tuomet, kai saulė nešviečia ir vėjas nepučia.

Kad sumažintų išlaidas, šios korporacijos atsigręžė į pačius pigiausius šaltinius, įskaitant rausvąsias anglis, arba lignitą, kuris yra labiausiai teršiantis kuras. Dėl to pernai Vokietijos CO2 išmetimas padidėjo. Didžiųjų bendrovių atstovai pabrėžia, kad Vokietijos energetinė transformacija vykdoma skiriant subsidijas ir taikant administracinį reguliavimą, nors turėtų būti labiau orientuota į rinką.

Niekas nemano Vokietijoje, kad reikia grįžti atgal. Žalioji energetika nepasitrauks iš modernaus gyvenimo. Pagrindinės Vokietijos politinės partijos palaiko ambicingą vyriausybės planą. Planuojama, kad 2030 metais atsinaujinantys šaltiniai sudarys apie pusę elektros tiekimo ir tenkins maždaug trečdalį viso energijos poreikio, įskaitant transportą. Tačiau didėja ir sutarimas, kad reikia pokyčių siekiant sumažinti programos išlaidas. Tų pokyčių, matyt, bus imtasi po visuotinių rinkimų rugsėjį. Jei kaina už perėjimą ir ateinančiais metais didės, planas gali prarasti visuomenės paramą.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"