TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Miestelis, kurį atgaivino pabėgėliai

2016 05 07 6:00
Dabar mažame Kalabrijos miestelyje Riace gyvena 2500 gyventojų. Beveik pusė jų yra kilę iš kitų šalių. aljazeera.com nuotraukos

Kai daugelis Europos valstybių į atvykstančius pabėgėlius žiūri kaip į problemą ir ją sprendžia statydami sienas ir griežtindami jų kontrolę, vienas nedidelis miestelis Kalabrijoje, Italijoje, šį klausimą vertina iš kitos perspektyvos ir pabėgėlius pasitinka plačiai išskėstomis rankomis.

Riace miestelyje XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje dar gyveno 2500 žmonių. Tačiau pastaraisiais metais jų buvo sumažėję iki 400, nes gyventojai emigravo į Šiaurės Italiją ir kitas valstybes, ieškodami geresnio gyvenimo. Nykstančio miestelio problemą jo meras Domenico Lucano nutarė spręsti pasitelkdamas pabėgėlius. „Žmonės išvažiavo, nebeveikė mokykla, nebuvo teikiama paprasčiausių pagrindinių paslaugų. Galvojome, ar išvis yra kokia prasmė planuoti viešuosius darbus ir išlaikyti miestelį, kuris palengva tuštėjo. Tačiau atvykėliai suteikė naujų vilčių“, – aiškino meras.

Laukdami prieglobsčio prašytojams skiriamų išmokų, kurios dažnai vėluoja, migrantai gali naudotis specialiai tam sukurta valiuta.

Viskas prasidėjo nuo kurdų

1972 metais miestelio gyventojai manė, kad jų problemas išspręs netoli kranto atrastos 5 amžiaus prieš Kristų skulptūros, vadinamosios Riace bronzos. Tačiau jos buvo išgabentos į Kalabrijos Redžo muziejų. O su jomis išnyko ir viltis, kad miestelį išgelbės atvykstantys turistai.

Nauja viltis atsirado 1998-aisiais, kai nuo turkų ir kurdų konflikto į Graikiją bėgantys 218 kurdų užplaukė ant seklumos netoli Riace paplūdimio. Užuot išlydėjęs atvykėlius į vieną iš Italijos pabėgėlių sulaikymo centrų, miestelio meras pasiūlė jiems apsigyventi emigravusių žmonių apleistuose namuose.

Dabar vis atvykstančius pabėgėlius vietos žmonės ėmė vertinti kaip normalią situaciją. „Gyventojų skaičius smarkiai išaugo, bet galiu pasakyti, kad prieš tai šis miestelis buvo miręs“, – laikraščiui The Guardian teigė vienas gyventojas.

Visi išlošia

Šiuo metu miestelyje vėl yra 2500 gyventojų, beveik pusė jų kilę iš kitų šalių. Iš naujo atidaryta mokykla, nes ją lanko imigrantų vaikai. „Integracija yra spontaniška, o užsieniečiai vaikai gana gudrūs – jie išmoksta greičiau nei italai“, – teigė mokytoja Anna Niciforo.

Regiono valdžios teikiamas finansavimas paskatino atidaryti amatininkystės dirbtuves, kur migrantai gali užsidirbti, mokydamiesi Italijoje jau nykstančių amatų.

Priimdamas pabėgėlius meras įgyvendino neįtikimą programą. Jis sugebėjo tuo pat metu sukurti darbo vietų, sustabdyti emigraciją ir surasti sprendimą prieglobsčio prašytojų klausimu. Dar keisčiau yra tai, kad eksperimentas pasitvirtino Kalabrijoje – viename skurdžiausių Italijos regionų. Dabar imigrantai aktyviai kviečiami atvykti gyventi į šį miestelį, kur meras yra sugalvojęs specialią jų integravimo schemą.

Visų pirma, nevyriausybinė organizacija ieško tuščių apleistų namų ir juos atnaujina, kad galėtų apgyvendinti pabėgėlius. Šie, laukdami prieglobsčio prašytojams skiriamų išmokų, kurios dažnai vėluoja, gali naudotis specialiai tam sukurta valiuta. Tai Mahatmos Gandhi, Martino Lutherio Kingo ar Che Guevaros portretais papuošti talonai. Valžią pasiekus fondams, parduotuvės šiuos kvitus siunčia vietinei tarybai, kad ji juos kompensuotų.

Regiono valdžios teikiamas finansavimas paskatino atidaryti amatininkystės dirbtuves. Čia migrantai gali užsidirbti, mokydamiesi amatų, kurie Italijoje nyksta. Tai siuvinėjimas, keramikos darbai, stiklo pūtimas. Stiklo fabrike dirbanti etiopė Lubaba Riace miestelį pasiekė po sudėtingos ir pavojingos kelionės. Iš Libijos ji keliavo į Lampedūzos salą. Iš ten pradėjo varginančią kelionę po įvairius Italijos pabėgėlių priėmimo centrus. Vėliau apsigyveno Riace, kur nusprendė ir pasilikti. „Čia turiu namus, pakankamai pajamų pragyventi, mokausi amato, čia gimė ir mano dukra“, – sakė ji.

Kainuoja pigiau

Vietiniai pripažįsta, kad geranoriškumas migrantų atžvilgiu susijęs su vyriausybės teikiamu finansavimu ir pabėgėliams garantuojamu darbu socialinių paslaugų srityje. „Iki šiol daugelis žmonių čia buvo bedarbiai, o dabar yra darbo ir mums“, – sako Monica Audino, kuri dirba agentūroje, padedančioje atvykėliams užpildyti pabėgėlių prašymus ir rasti būstą.

D. Lucano italus, kurie dirba su juo integracijos centre, apibūdina kaip „potencialius emigrantus“, kurie neišvažiavo tik dėl migrantų integravimo programos. Jie iš valstybės gauna apie 700 eurų atlyginimą, o už kiekvieną pabėgėlį vyriausybė moka apie 20 eurų per dieną, kad padengtų jų apgyvendinimo, maisto, medicinos išlaidas, apmokymą ir vaikų mokslą. Tačiau, kaip teigia meras, tai valstybei vis tiek kainuoja 4 kartus mažiau, nei išlaikyti atvykėlius priėmimo centruose ar pabėgėlių stovyklose.

Maža to, miestelio sėkmė yra pastebėta ir Romoje. Dabar Italijos vyriausybė ėmė skatinti pabėgėlių įsikūrimą kituose mažesniuose, nykstančiuose kaimeliuose ir miesteliuose.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"