TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Miglota Prancūzijos žydų ateitis

2016 05 13 6:00
Žydai skundžiasi, kad dėl savo kilmės Prancūzijoje jaučiasi nesaugiai. slantnews.com nuotrauka

Prancūzijoje gyvena didžiausia Europos žydų bendruomenė – jų čia apie pusė milijono. Pastaraisiais metais šioje šalyje pagausėjo antisemitinių išpuolių. Žydai vis garsiau kalba, kad nebemato savo ateities Prancūzijoje.

Žydai sudaro vos 1 proc. visų Prancūzijos gyventojų. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai apie 40 proc. visų rasistinių išpuolių surengta prieš šios mažumos atstovus. Jie skundžiasi, kad dėl savo kilmės Prancūzijoje jaučiasi nesaugiai.

Pastarosiomis savaitėmis susiformavo Prancūzijos žydų patriotų sąjunga, kuri siekia ginti šios tautinės mažumos atstovus. Ši nauja asociacija, daugelio nuostabai, yra susijusi su Nacionaliniu frontu, Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija. Kai kurie šalies žydai tiki, kad ši politinė jėga galėtų būti išsigelbėjimas.

Anot politikos apžvalgininkų, jei Nacionalinis frontas pritrauktų daugiau rėmėjų žydų, partijos lyderei Marine Le Pen būtų lengviau siekti šalies prezidento posto 2017 metais. Antisemitiniais pareiškimais garsėjusi politinė jėga dabar stengiasi prisivilioti rinkėjų, todėl žada vykdyti antiimigracinę politiką ir pažaboti islamo radikalus.

Vyksta į Didžiąją Britaniją

Pernai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu viešai paragino Prancūzijos žydus imigruoti į Izraelį. 2015-aisiais šiuo kvietimu pasinaudojo maždaug 8 tūkst. šios mažumos atstovų. Tai rekordinis skaičius, kuris kasmet vis didėja. Prancūzijos žydai taip pat keliasi gyventi į JAV, Kanadą, Australiją, Europos šalis – tokias kaip Belgija ir Liuksemburgas.

Akivaizdi tendencija, kad vis daugiau šios tautybės žmonių vyksta į Didžiąją Britaniją. Ten jau gyvena 250 tūkst. žydų bendruomenė, todėl atvykėliams integruotis nėra taip sunku. Per pastaruosius dvejus metus į šią valstybę išvažiavo apie 5 tūkst. Prancūzijos žydų. Dabar tai antra pagal populiarumą emigracijos kryptis.

Prancūzijos žydams Didžioji Britanija patraukli dėl geresnių darbo galimybių ir mažesnių mokesčių. Be to, ten Europos Sąjungos piliečiams nereikia rūpintis vizomis, kad galėtų apsigyventi arba įsidarbinti. Iš Londono į Paryžių traukiniu galima nuvykti vos per porą valandų – susisiekimas su Prancūzijoje likusiais artimaisiais yra ganėtinai patogus.

Marselio centre stovintį pastatą, kuriame veikė sinagoga, neseniai įsigijo musulmonų organizacija. /AFP/Scanpix nuotrauka

Sinagoga virs mečete

Antras pagal dydį Prancūzijos miestas Marselis ilgą laiką buvo šalies žydų bendruomenės centras. Tačiau tolerancija garsėjęs uostamiestis nebėra toks kaip anksčiau. Marselyje šiuo metu gyvena apie 220 tūkst. musulmonų ir 70 tūkst. žydų. Žydai čia vis dažniau patiria radikalių musulmonų išpuolių.

Sausį Marselyje peiliu ginkluotas musulmonas paauglys užpuolė žydą. Užpuolikas tyrėjams pareiškė, jog didžiuojasi tuo, ką padarė, bet jam gėda, kad nesugebėjo žydo nužudyti. Šis išpuolis pakurstė didžiulius debatus visoje Prancūzijoje. Marselio religinis žydų vadovas tada pasakė, kad galbūt atėjo metas šio miesto žydams viešumoje nebenešioti religinių kepurėlių ar kitos simbolikos, kuri išduoda asmens tapatybę.

Miesto centre stovinčios Or Thora sinagogos sienos apipieštos grafičiais, o durys užrakintos. Septintąjį dešimtmetį iškilę žydų maldos namai netrukus virs mečete. Prieš keletą mėnesių musulmonų organizacija „Al Badr“ įsigijo pastatą už 400 tūkst. eurų. Marselio vyriausiasis rabinas džiaugėsi, kad ten bus maldos namai, o ne parduotuvė ar naktinis klubas.

Or Thora sinagogoje gali tilpti apie 250 žmonių, bet pastaruoju metu į pamaldas susirinkdavo vos 10 tikinčiųjų. Daugelis žydų išsikraustė į kitus miesto rajonus, o į jų vietą atsikėlė musulmonų šeimos. Netoliese veikianti nedidelė mečetė per pamaldas yra sausakimša. Kiekvieną penktadienį maždaug 100 žmonių priversti melstis už durų.

Marselio musulmonai vis dar laukia Didžiosios mečetės, tačiau statybų projektas jau gerą dešimtmetį stringa dėl finansinių sunkumų ir kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto nepritarimo. 23 mln. eurų kainuosianti mečetė būtų didžiausia Prancūzijoje. Šalyje šiuo metu yra apie 2,5 tūkst. musulmonų maldos namų, dar apie 300 jų yra statomos. Musulmonų lyderiai skundžiasi, kad jų vis dar yra gerokai per mažai. Praėjusią vasarą buvo siūloma kai kurias apleistas šalies bažnyčias paversti mečetėmis.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"