TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Miglota terorizmo reikšmė

2014 09 24 6:00
Vienam laisvės kovotojas, kitam - teroristas. expatfinancial.com nuotrauka

Nors terorizmo grėsmė pasaulyje auga, visuotinai nesutariama, kaip jį reikėtų apibrėžti. Tiksliai neįvardijus, su kuo kovojama, sunkiau nuspręsti, kokios strategijos laikytis ir kokias kovos priemones pasirinkti.

Jungtinėms Valstijoms ir jų partnerėms Vakaruose atrodo, kad džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai, užėmę dideles teritorijas Irake bei Sirijoje, neabejotinai prilygsta teroristams. Tačiau Sirijos prezidentas Basharas al Assadas teroristais vadina visus savo vyriausybės oponentus – ir ginkluotus, ir neginkluotus. Šie atsilygina tuo pačiu ir Damasko režimą vadina teroristiniu.

Teroristais kartais taip pat vadinami maištininkai Rytų Ukrainoje ir neramiame Kinijos Sindziango regione arba protestuojantys studentai Venesueloje.

Nors žodis "teroristas" pirmąkart pavartotas prieš keletą šimtmečių, visuotinai pripažinto apibrėžimo nėra. Tokiomis aplinkybėmis nėra aiškus ir kovos su terorizmu objektas, kovos priemonės ir jų veiksmingumas. Kita vertus, galbūt politiniu požiūriu griežtas apibrėžimas net ir nenaudingas. Juk kas vienam yra laisvės kovotojas, kitam - teroristas.

Nenaujas reiškinys

2001 metų rugsėjo 11-osios atakos Jungtinėse Valstijose paskatino iš naujo įvertinti terorizmo grėsmę. Nobelio taikos premijos laureatas Elie Wieselis apie šio išpuolio kaltininkus rašė: „Norėdami juos nugalėti, pirmiausia turime juos suprasti.“

Vis dėlto dažnai pamirštama, kad terorizmas nėra naujas reiškinys. Pavyzdžiui, I amžiuje žydai sikarijai, priešindamiesi Romos okupacijai, viešosiose vietose žudydavo romėnus ir su jais bendradarbiaujančius kitų tautų atstovus. Savo išpuoliais jie siekė sukelti baimę, išprovokuoti kariuomenės reakciją, o kartu ir visuotinį žydų sukilimą.

Ankstyvojo terorizmo apraiškų užfiksuota XI-XIII amžiuje. Atakas tuo metu vykdydavo šiitų izmailitų sekta asasinai. Savo aukomis jie rinkdavosi tos pačios religijos išpažinėjus, kuriuos subadydavo durklu viešoje vietoje. Tuo jie norėjo parodyti visuomenei, kad asasinai yra labai galingi, ir priversti ją paklusti.

Žodis „teroristas“ pirmąkart pavartotas 1790 metais Prancūzijos revoliucijos metu. Taip siekta diskredituoti Maximilieną de Robespierre'ą, siuntusį savo priešininkus į giljotiną. Tiesa, iš pradžių toks apibrėžimas buvo retai taikomas. Nors Rusijos anarchistai, 1881 metais nužudę carą Aleksandrą II, didžiavosi, kad yra vadinami teroristais.

Kolonijinės galybės Prancūzija ir Italija savo valdymo priešininkus dažniau įvardydavo „banditais“, Rusijos komunistai – „sabotuotojais“, o 8-ojo dešimtmečio Lotynų Amerikos kariniai režimai vartodavo terminą „asmenys, užsiimantys ardomąja veikla“.

Tačiau sąvoka „teroristas“ buvo taikoma vis dažniau. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ją vartojo prancūzai Alžyre, o aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose – Didžioji Britanija per neramumus Šiaurės Airijoje.

Šiandien globaliame pasaulyje sparčiai plintanti ir stiprėjanti terorizmo grėsmė skatina atsakingiau vertinti saugumo situaciją tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu mastu.

„Mano priešas“

Terorizmo sąvoka plačiai vartota ruošiantis išplėsti dabartinę JAV vykdomą karinę kampaniją prieš „Islamo valstybės“ kovotojus. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ryžtą įveikti ekstremistus įvardijo kaip „didelę kovos su terorizmu operaciją“. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as teigė, jog „irakiečių kova su terorizmu taip pat yra mūsų kova“.

Irano užsienio reikalų viceministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas taip pat sakė, kad Irako ir Sirijos vyriausybės yra įsitraukusios į kovą su terorizmu. Vienas aukšto rango B. al Assado patarėjas tikino, kad Sirija tapo terorizmo auka nuo pat sukilimo prieš vyriausybę pradžios 2011 metų kovą.

Jungtinės Tautos mėgino nustatyti terorizmo apibrėžimą nuo 1972 metų, tačiau nesugebėjo to padaryti. Nuo 1996 metų ši tarptautinė organizacija priėmė 13 konvencijų dėl kovos su terorizmu. Teigiama, kad pagrindinė terorizmo apibrėžimo problema ta, kad daugelį grupuočių vieni laiko teroristinėmis, o kiti – kovojančiomis dėl išsivadavimo.

Pasak Sarah Marsden, dėstančios Šv. Andriejaus universiteto Handos terorizmo ir politinio smurto studijų centre, sąvoką „teroristas“ plačiausiai imta vartoti po „Al-Qaedos“ įvykdytų atakų 2001 metų rugsėjo 11-ąją. Ji taip pat pridūrė, kad žiniasklaida ir politikai žodžius „terorizmas“ ir „teroristas“ jau pradėjo vartoti visokiems priešams apibūdinti. Ekspertės teigimu, metams bėgant šio žodžio vartojimas tampa vis subjektyvesnis.

Panašios nuomonės yra ir psichiatras bei rašytojas Marcas Sagemanas, buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos agentas. Jo manymu, sąvoka „teroristas“ pastaruoju metu buvo išplėsta tiek, kad dabar tereiškia „mano priešas“.

Klaidingai suvokia

Ekspertai dažniausiai terorizmą apibūdina kaip suplanuotą smurtinį veiksmą ar grasinimą, nukreiptą prieš civilius. Taip siekiama sukelti paniką visuomenėje, išreikšti politinį protestą prieš valstybę, susilpninti ar nuversti valdžią, pakeisti politinę santvarką.

Kai kurie ekspertai pažymi, kad Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms vertėtų susitarti dėl terorizmo apibrėžimo. Terorizmo ekspertas Jensas Davidas Ohlinas įspėja, kad priešingu atveju koalicija, suburta kovoti su „Islamo valstybės“ ekstremistais, kai kurių jėgų gali būti klaidingai laikoma paskelbusia karą islamui.

Dažnai terorizmas painiojamas su džihadizmu, kitaip tariant, religiniu terorizmu. Tačiau derėtų žinoti, jog egzistuoja įvairios terorizmo rūšys (ideologinis, religinis, kibernetinis ir pan.).

Įvairios teroristų grupuotės naudoja skirtingą strategiją ir taktiką, renkasi skirtingus taikinius, priemones. Todėl skiriasi ir būdai, kuriais galima su jomis kovoti. Pavyzdžiui, dešinieji teroristai pirmenybę teikia sprogstamiesiems įtaisams, nes jų tikslas - įbauginti ar nužudyti kuo daugiau žmonių.

Derėtų pažymėti ir susirūpinti dėl to, kad teroristai išpuolius vykdo vis tobulesnėmis priemonėmis. Vis dažnesni bandymai įgyti ir panaudoti cheminį, biologinį ar net branduolinį ginklą.

Teigiama, kad daug dėmesio šiandien turėtų būti skiriama bioterorizmui. Išradingą požiūrį į jį pateikia Jeffrey Lockwoodas, entomologijos profesorius ir knygos „Šešiakojai kariai: naudojant vabzdžius kaip karo ginklus“ autorius. Jis tvirtina, kad mažos teroristų kuopelės bioterorizmui net gali panaudoti mirtina liga užkrėstų vabzdžių, kuriuos lengva transportuoti nesukeliant didelių įtarimų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"