TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Miglota Turkijos ir ES susitarimo dėl migrantų ateitis

2016 09 02 6:00
Po nepavykusio perversmo Turkijoje žmonių deportavimas iš Graikijos yra sustabdytas. Sipa/Scanpix nuotrauka

Kovo mėnesį sudarytas Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos susitarimas faktiškai yra sustabdytas, nes Turkija iš Graikijos salų atšaukė savo policijos pareigūnus. Dėl šios priežasties į Graikiją atvykę migrantai atgal į Turkiją nebesiunčiami.

ES ir Turkijos sudaryto susitarimo siekis yra atbaidyti į Europą keliaujančius migrantus, užtikrinant, kad dauguma į Graikiją iš Turkijos atvykstančių žmonių bus deportuoti. Už šių migrantų priėmimą ir padidintą savo sienų saugumą Turkijai buvo pažadėti 6 mlrd. eurų ir bevizis režimas į Europą keliaujantiems turkams.

Europos politikai baiminasi, kad susitarimas žlugs, jei derybos dėl bevizio režimo nebus sėkmingos. Tačiau, kaip teigia Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) padalinio Europoje direktorius Vincentas Cochetelis, susitarimas jau ir taip sustabdytas, nes po nepavykusio perversmo Turkijoje iš Graikijos salų išvyko turkų policijos pareigūnai. „De facto kai kurie susitarimo aspektai jau yra sustabdyti“, – teigė V. Cochetelis.

Pagal priimtą susitarimą, migrantai negali būti siunčiami atgal į Turkiją, jei to proceso neprižiūri policijos pareigūnai. „Jie nesugrįžo, – sakė V. Cochetelis. – Mūsų žiniomis, graikų policija ir ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“ bando iš naujo užmegzti ryšį su savo kolegomis Turkijoje, tačiau datos vis keičiamos, ir mes nežinome, kada bus atnaujintas bendradarbiavimas.“

Abejonės dėl susitarimo

Turkija UNHCR atstovams nebeleidžia patekti į du pagrindinius sulaikymo centrus, į kuriuos atvežami į Turkiją sugrąžinti asmenys, o tai dar labiau kelia abejonių dėl susitarimo ateities. Europos politikai sprendimą išsiųsti migrantus atgal į Turkiją teisino tuo, kad neva Turkijoje yra veikianti prieglobsčio suteikimo sistema, tačiau dabar šiuo teiginiu galima rimtai abejoti.

Po nepavykusio liepos mėnesio perversmo Turkijoje V. Cochetelis tvirtino, kad pagrindinėse Turkijos institucijose buvo didelių sutrikimų. „Pakrantės sargyboje kai kurie vyresnieji pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų. Tas pats nutiko migracijos valdymo direktorate. Mūsų pagrindiniai partneriai nebuvo apsaugoti nuo Turkijos valdžios siekio iš institucijų pašalinti Fethullah Guleno judėjimo narius“, – sakė Pabėgėlių agentūros vadovas. F. Guleną Turkija kaltina buvus nepavykusio perversmo organizatoriumi.

V. Cochetelis teigė turintis vilčių, kad ES ir Turkijos susitarimas ir toliau galios, nes šiuo metu vyksta ES pareigūnų ir Turkijos politikų derybos. „Tam tikros susitarimo dalys bus išlaikytos“, – tvirtino jis. Be to, vakar Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schultzas lankėsi Turkijoje, kur jis susitiko su šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir užsienio reikalų ministru Binali Yildirimu. Vienas pagrindinių aptartų klausimų buvo pabėgėlių krizė.

Nesklandumai su Turkija nėra vienintelis dalykas, stabdantis žmonių išsiuntimą. Graikijos apeliacijų tarybos nelinkusios deportuoti žmonių atgal į Turkiją. Jos patvirtino kelias migrantų apeliacijas, kurias šie pateikė dėl Graikijos pareigūnų sprendimo juos išsiųsti.

Migrantų pagausėjo nedaug

Europos politikai baiminasi, kad Graikijai nustojus deportuoti migrantus ar Turkijai nusprendus jų nebepriimti vėl padaugės į Graikiją atvykstančių žmonių srautas. Tačiau gali būti, kad migracijos atgrasymu taps siaubingos Graikijoje įstrigusių pabėgėlių gyvenimo sąlygos. Kovo mėnesį uždarius Balkanų koridorių, kuriuo šimtai tūkstančių pabėgėlių pasiekė Vokietiją, Graikijoje įvairiose pabėgėlių stovyklose glaudžiasi apie 59 tūkst. asmenų.

Nors migracija į Europą per Balkanus vis dar vyksta (nuo kovo per Serbiją į kitas Europos valstybes pateko apie 24 tūkst. žmonių), naujų migrantų Graikijoje sumažėjo drastiškai. Rugpjūtį buvo užfiksuotas šioks toks Graikijos salose išsilaipinusių žmonių skaičiaus padidėjimas. Tačiau toks paūmėjimas visiškai atitinka migrantų padaugėjimo tendencijas 2013 ir 2014 metais.

„Tai visiškai nieko nereiškia, palyginti su imigrantų skaičiumi praeitais metais, todėl manau, kad Turkijos pareigūnai vis dar kažką daro, kad sustabdytų norinčius išvykti žmones, – tvirtino V. Cochetelis. – Keliais šimtais daugiau per savaitę atvykstančių žmonių nėra dramatiška. Tai suvaldoma.“

Tačiau net ir nedidelis pabėgėlių pagausėjimas apsunkina ir taip sudėtingą situaciją graikų salose, kur jau kelis mėnesius sulaikymo stovyklos yra visiškai perpildytos. Prieš ES ir Turkijos susitarimą pabėgėliai iš salų į žemyninę Graikiją išvykdavo per kelias dienas, o dabar dauguma jų yra sulaikomi stovyklose.

„Situacija čia vis labiau blogėja, – sakė buvęs naftos inžinierius siras Methkalis Khalawi, kuris yra užstrigęs Chijo saloje. – Prieš kelias dienas 90 pabėgėlių atplaukė į Chiją ir dauguma jų miegojo paplūdimyje. Deja, čia jiems nėra vietos.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"