TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migracijos iššūkis

Su milžiniškais į žemyną keliaujančių migrantų būriais nė viena Europos Sąjungos narė nepajėgi susitvarkyti viena, be kitų valstybių pagalbos. Reuters/Scanpix nuotrauka

Išpuoliai Paryžiuje parodė, kad su terorizmu reikia kovoti dar ryžtingiau ir vieningiau. Turime aiškiai atskirti tuos, kurie sėja neapykantą ir mirtį, nuo tūkstančių žmonių, kurie patys bėga nuo „Islamo valstybės“ neapykantos.

Europai iškilo ne tik dramatiška terorizmo grėsmė, žemynas susidūrė su globaliu ir ilgalaikiu šios epochos iššūkiu – migracija. Rizika labai didelė. Iškilo pavojus pagrindinėms Europos Sąjungos (ES) vertybėms: taikai, laisvei ir žmogaus teisėms – mūsų identitetui, mūsų sanglaudai, Europos projekto ateičiai.

Kaip ES įkūrėjos Italija ir Vokietija yra atsakingos už Bendrijos ateitį. Konkrečiais darbais jau parodėme, kad veiksime vadovaudamosi šia atsakomybe. Italija iš Viduržemio jūros išgelbėjo per šimtą tūkstančių migrantų, o Vokietija priglaudė šimtus tūkstančių pabėgėlių. Tačiau nė viena ES valstybė narė viena nepajėgs susidoroti su šiuo istorinio masto fenomenu. Klysta manantieji, kad galima pasipriešinti šioms pasaulinėms tendencijoms ir sugrįžti į praeitį, kai visuomenės buvo viena nuo kitos nepriklausomos, apsitvėrusios sienomis ir atsiribojusios nuo įvairovės.

Autoriai /tagesspiegel.de nuotrauka

Atėjo metas visapusiškam ir ilgalaikiam Europos atsakui, pagrįstam solidarumu ir atsakomybe. Siekdamos šio tikslo, Vokietija ir Italija ir toliau aktyviai bendradarbiaus.

Pirma, sieksime, kad būtų įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos prisiimti įsipareigojimai: 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstyti iš tų valstybių narių, kurios priglaudė jų daugiausia, įrengti pabėgėlių priėmimo centrai, įvesta veiksminga ekonominių migrantų išsiuntimo į kilmės šalis sistema.

Antra, ir toliau pasisakysime už pabėgėlių paskirstymo sistemą, už tai, kad Dublino reglamentą pakeistų bendra Europos prieglobsčio sistema, už aktyvesnę kovą su prekiautojais žmonėmis, naujus legalius imigracijos kelius. Tai įvykdžiusi sparčiai senstanti Europa galėtų išnaudoti galimybes, kurias atveria migrantų krizė.

Trečia, siekiame glaudžiau bendradarbiauti su migrantų kilmės ir tranzito šalimis, bandome užmegzti su jomis partnerystes. 2015 metų lapkričio 11–12 dienomis Valetoje įvyko Europos ir Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, per kurį buvo aptarti visi pabėgėlių ir migrantų krizės aspektai, įskaitant jos priežastis. Be to, migracijos srityje ES turėtų stengtis daugiau bendradarbiauti su Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis.

Galiausiai Vokietija ir Italija toliau sieks stabilizuoti neramias Viduržemio jūros regiono šalis. Nesiliausime bandę padėti Libijai surasti išeitį iš pilietinio karo ir skatinę politinio pereinamojo proceso Sirijoje.

Šią krizę padės išspręsti tik solidarumas ir bendras darbas. Tuomet bus galima siekti patikimesnio integracijos proceso ir valdyti migraciją, o ne būti jos auka.

Visa tai vyksta, kai politiniame horizonte artėja 60-osios Romos sutarčių pasirašymo metinės. Jas minėsime 2017-ųjų kovo 25 dieną. Šia proga turime ne tik prisiminti praeities įvykius, bet ir paruošti Europą ateičiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"