TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migracijos krizė plinta septynmyliais žingsniais

2016 02 25 6:00
Valstybės pastatytas konteinerių miestelis migrantams Kalė uostamiestyje. Reuters/Scanpix nuotraukos

Po rekordinių 2015 metų šiemet į Europą atvyksta triskart daugiau migrantų. Europa nepadarė jokios pažangos, ieškodama bendro atsako į besiplečiančią krizę, tad šalys imasi vienašališkų veiksmų – kiekviena ginasi, kaip išmano, nebekreipdama dėmesio į kritiką ir įsipareigojimus.

Prancūzams rengiantis uždaryti „Kalė džiungles“, Belgija išsigando migrantų antplūdžio ir paskelbė įvedanti kontrolę prie Prancūzijos sienos. Ten pasiųsta iki 290 policijos pareigūnų.

„Jie jau pakeliui“, – pareiškė apie migrantus Belgijos vidaus reikalų ministras Janas Jambonas ir pridūrė, kad sienos kontrolė, laikinai stabdanti laisvą judėjimą Šengeno zonoje, truks tiek, kiek reikės. Tačiau ministras sakė, jog tai nereiškia, kad siena uždaroma. Vyks „tiksliniai patikrinimai“, o pagautieji bus tuojau pat deportuojami. „Mes saugosime sieną strateginėse vietose, kurios yra gerai žinomos policijai kaip potencialūs kontrabandos keliai“, – sakė J. Jambonas.

Migrantai teisme gina „džiungles“

Belgus išgąsdino Prancūzijos planai iškeldinti tūkstančius migrantų iš nelegalios jų stovyklos šiauriniame Kalė uostamiestyje, kai tik bus sulaukta teismo sprendimo šiuo klausimu. Tiek prancūzų, tiek britų pareigūnai nori sumažinti migrantų skaičių Kalė ir atgrasyti kitus ten keliauti. Stovykla įsikūrusi netoli keltų terminalo, į kurį migrantai įvairiais būdais mėgina prasmukti, kad nukaktų į Jungtinę Karalystę, kur daugelis turi giminių. Gyvenimo sąlygos Kalė „džiunglėse“ varganos, bet stovykla nepaliaujamai plečiasi.

Pirmiausia Kalė valdžia ketina likviduoti pietinę nelegalaus palapinių miestelio dalį, ir migrantams apie tai jau pranešta. Belgai baiminasi, kad stovyklos gyventojai tiesiog patrauks į jų šalį. „Nenorime, kad pas mus atsirastų tokių palapinių miestelių kaip Kalė“, – sakė J. Jambonas. Ministras pranešė, kad jau pirmadienį viename arti Prancūzijos sienos esančiame Belgijos kaime buvo areštuoti 32 žmonės.

Kol Kalė valdžia laukia atidėto teismo sprendimo, „džiunglių“ gyventojai raginami kraustytis į alternatyvius būstus. Pareigūnai nesutaria su pagalbos darbuotojais dėl migrantų, įskaitant mažamečius vaikus, iškeldinimo. Labdaros organizacijos jam priešinasi, ypač piktindamosi, jog tai daroma žiemą. Jos parėmė 238 migrantų ieškinį Lilio teismui prieš valdžios planuojamus iškeldinimo veiksmus.

Belgijos policija tikrina sieną iš Prancūzijos kertančius pėsčiuosius.

Nėra net žinoma, kiek tiksliai žmonių gyvena Kalė „džiunglėse“. Vietos valdžia mano, jog apie 3700, pagalbos organizacijų skelbiamas skaičius – 5,5 tūkstančio. Kalė valdžia siekia, kad migrantų stovykloje gyventų ne daugiau kaip 2 tūkst. žmonių.

Pietinė „džiunglių“ dalis, kurią žadama išnaikinti, yra stovyklos širdis, ten veikia moterų ir paauglių centrai, yra mečetė ir teatras, kai kurie migrantai atidarė parduotuves ir net restoranus. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as žada, kad iškeldinimas bus vykdomas pamažu, įtikinant žmones ir gerbiant jų orumą.

Migrantai turi pasirinkti – keltis gyventi į tam pritaikytus konteinerius, kuriuos Kalė valdžia pastatė stovykloje, arba į migrantų centrus kitur Prancūzijoje. Tačiau kai kurie jų griežtai atsisako abiejų variantų. Jie tvirtina, kad ankšti konteineriai netinkami gyventi, o išvykti iš Kalė nesutinka, nes tuomet nebeturės galimybės pasiekti Jungtinę Karalystę.

Skaičiai pribloškiamai didėja

Migrantai, sulaikyti Belgijos policijos prie Prancūzijos sienos.

Pernai Europos krantus pasiekus daugiau nei milijonui migrantų, visoje Europoje dygsta sienos ir tvoros. Naujausi skaičiai rodo, kad į Europą plūstančių žmonių srautas katastrofiškai didėja. Tarptautinė migracijos organizacija skelbia, jog šiemet jau atvyko daugiau kaip 100 tūkst. migrantų, kai per pirmus du praėjusių metų mėnesius jų buvo mažiau nei 4 tūkstančiai.

Nauja humanitarinė krizė bręsta Balkanuose. Graikija nepatenkinta, kad kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims griežtinant sienų kontrolę tūkstančiai migrantų lieka įstrigę Graikijoje. Jų ypač padaugėjo, kai Makedonija atsisakė praleisti išeivius iš Afganistano. Makedonija tai padarė, kai Serbija, Kroatija ir Slovėnija pradėjo siųsti juos atgal, o Austrija ėmė taikyti naujas sienos kontrolės priemones. Viena įvedė migrantų dienos limitą, nekreipdama dėmesio į ES kritiką, pasipylusią dėl šio prieštaringo sprendimo. Austrija buvo raginama nesiimti vienašališkų veiksmų, kurie pažeidžia jos tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau šalis kritiką atmetė ir nuo šiol prie pietinės sienos priima ne daugiau kaip 80 prieglobsčio prašymų per dieną.

Graikijoje įstrigę afganistaniečiai traukia Makedonijos sienos link.

Savo ruožtu Makedonija pareiškė negalinti sau leisti pavirsti buferine zona ir pabėgėlių stovykla. Todėl Graikija dabar veža šimtus afganų nuo Makedonijos sienos atgal į Atėnus.

Šalys, išsidėsčiusios palei vadinamąjį Balkanų kelią, kuriuo migrantai, daugiausia atkakę iš Turkijos, traukia tolyn į šiaurę, raginamos pasirengti humanitarinei krizei ir didinti prieglobsčio centrų skaičių. Pačioje Turkijoje susikaupę jau beveik 3 mln. pabėgėlių, daugiausia iš Sirijos.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR perspėjo, kad sienų uždarymas ES valstybėse tik „padidins chaosą ir netvarką“. ES lyderiai nusprendė kovo pradžioje surengti viršūnių susitikimą su Turkija ir ieškoti naujų sprendimų, kaip stabdyti Biblijos mastą pasiekusią žmonių migraciją. Kol kas ES pastangos susitarti su Turkija nedavė jokių vaisių. Nuo sausio pradžios mažiausiai 84 tūkst. pabėgėlių sukorė kelią jūra iš Turkijos iki Graikijos salų.

Vielų sienos nebepadeda

Pabėgėliai, migrantai, pagalbos darbuotojai ir Graikija baiminasi, kad Makedonija visai uždarys savo sieną. Jos kontrole dabar rūpinasi užsienio policijos komandos – pareigūnai iš Slovėnijos, Vengrijos, Kroatijos, Slovakijos, Čekijos ir Serbijos. Jie padeda makedoniečiams saugoti sieną, aprūpinti ją stebėjimo priemonėmis ir registruoti migrantus. Laukiama, kad prie šios misijos, kurios tikslas – sumažinti nelegalią migraciją, prisidės ir daugiau ES narių. Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Poposki mano, kad jo šalyje gali dirbti iki 400 užsienio policininkų, o prie sienos su Graikija galėtų būti dislokuota netgi užsienio kariuomenė, jei tik Europos šalys tai pasiūlytų.

Migranto parduotuvė Kalė "džiunglėse".

Makedonija teigia, kad nuo pernai lapkričio iki šių metų sausio šalies sieną nelegaliai kirto 20 tūkst. migrantų, dar daugiau jų prasmuko nė nepastebėti. Tad Makedonijos kariai tiesia antrą spygliuotos vielos tvorą palei anksčiau pastatytą užtvarą, juosiantį lengviausiai praeinamas sienos dalis.

Tokią sieną jau anksčiau yra pasistačiusi Vengrija, tačiau vis daugiau iš Serbijos atkankančių migrantų ją įveikia. Sausį buvo sugauta 550 žmonių, prasibrovusių pro 4 metrų aukščio spygliuotos vielos tvorą, per pirmas 20 vasario dienų – daugiau nei 1200.

Vengrijai pavyko sumažinti migrantų skaičių, kai pernai ji atsitvėrė nuo kaimynės šia 175 kilometrų ilgio tvora, bet dabar tai nebepadeda. Policija sako, kad migrantai arba nukerpa vielas, arba perlipa tvorą. Tai daugiausia pakistaniečiai, iraniečiai ir marokiečiai, nebegalintys patekti kitais keliais, nes šalys atsisako laikyti juos pabėgėliais. Dabar jų dar daugiau nei tuomet, kai tvora dar nė nebuvo baigta statyti, ir tai kelia didelį nerimą Vengrijos valdžiai. Vengrijoje pagautiems pažeidėjams gresia kriminaliniai kaltinimai arba deportacija. Vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris atnaujino įsakymą uždaryti tris geležinkelio perėjas į Kroatiją, bijodamas, kad migrantai vėl pradės bėgiais žygiuoti į Vengriją.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"