TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migrantai apgavo Vokietijos kanclerę

2016 01 13 6:00
Tūkstančiai žmonių pirmadienį protestavo Leipcige prieš pabėgėlius, Angelos Merkel politiką bei islamizacijos grėsmę Vakarams. "Pabėgėliai nelaukiami" - skelbė vienas jų plakatas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Moterų užpuolimai Europos miestuose (Kelne, Hamburge, Štutgarte, Frankfurte, Ciuriche, Zalcburge, taip pat Suomijoje ir anksčiau Švedijoje) stumia Vokietijos kanclerę Angelą Merkel į vis nepatogesnę padėtį dėl atvirų durų politikos migrantams.

Vokietija pradėjo stabdyti migrantus prie pietinių savo sienų – kiekvieną dieną nuo sausio pradžios po kelis šimtus jų išsiunčiama atgal į Austriją. Daugelis neturi galiojančių dokumentų arba atsisako prašyti prieglobsčio Vokietijoje, nes nori keliauti tolyn į šiaurę, į tokias šalis kaip Švedija ar Nyderlandus.

Austrija yra paskutinė šalis pakeliui į Vokietiją vadinamajame Balkanų kelyje, kuriuo tūkstančiai migrantų traukia iš Artimųjų Rytų ir Afganistano. Policijos teigimu, nuo naujų metų kasdien neįleidžiama maždaug po 200 migrantų, ir tas skaičius didėja. Vokietijos politikams griežtinant požiūrį į migrantus, policija skundžiasi, kad sunkiausias dalykas paaiškinti migrantui, kodėl jis negali toliau keliauti, kai prieš savaitę jo draugas galėjo.

Savo ruožtu Austrija aiškina, kad migrantams, atsisakantiems toje šalyje prašyti prieglobsčio, gresia bauda už neteisėtą sienos kirtimą, bet jei tą baudą jie susimoka, vėl gali mėginti kirsti Vokietijos sieną.

2015 metais į Vokietiją atvyko maždaug 1,1 mln. prieglobsčio prašytojų. Daugumą tų, kuriuos Vokietija nuo metų pradžios pradėjo siųsti atgal į Austriją, nėra sirai, turintys daugiausia galimybių gauti prieglobstį, bet pabėgėliai iš Afganistano, Irano, Irako, Maroko, Alžyro.

Savo ruožtu Austrija praėjusį mėnesį išsiuntė atgal į kaimyninę Slovėniją šimtus migrantų, kurie melavo apie savo kilmę, kad gautų prieglobstį. Švedija taip pat stabdė migrantų srautus, įvedė kontrolę prie Danijos sienos.

Ko bijojo policija?

Moterų užpuolimų mastas Kelne ir kituose miestuose Naujųjų metų išvakarėse šokiravo visą Vokietiją. Skundų gauta daugiau kaip 500, iš jų 40 proc. – dėl seksualinio pasikėsinimo. Kai kurios moterys buvo apiplėštos, dvi išžagintos. Daug pavogtų telefonų policija aptiko prieglobsčio prašytojų bendrabučiuose. Nustatyta, kad beveik visi užpuolikai buvo migrantai iš Šiaurės Afrikos ir arabų šalių. Šiuo metu tyrimas vykdomas prieš 19 asmenų, nė vienas jų nėra vokietis, 14 tų vyrų yra iš Maroko ir Alžyro. 10 įtariamųjų – prieglobsčio prašytojai, 9 jų atvykę į Vokietiją po 2015 metų rugsėjo. Policija mano, kad dar devynių buvimas Vokietijoje yra nelegalus.

Maža to, policija turi duomenų, kad tai buvo suplanuota ir organizuota per socialinius tinklus. Jauni migrantai buvo kviečiami atvykti į Kelną iš Prancūzijos ir Belgijos.

Vokietijos spauda apkaltino policiją, kad ši savo iniciatyva nusprendė neviešinti informacijos apie migrantų padarytus nusikaltimus. Policija aiškino bijojusi, kad pabėgėlių tema gali pasinaudoti dešinieji ekstremistai. Vokietijos vidaus reikalų ministras pripažino, kad Kelno policija padarė rimtų klaidų: neiškvietė pastiprinimo ir deramai nepateikė informacijos visuomenei, nors Vokietijoje nėra praktikos skelbti apie kiekvieną nusikaltimą, ypač tuomet, kai kalbama apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir siekiama apsaugoti aukų privatumą.

Vyriausybė pasmerkė užpuolimus, o kanclerė, nors vis dar gina savo migrantų politiką, pažadėjo deportuoti kaltininkus, net jei tam reikėtų pakeisti prieglobsčio suteikimo įstatymus.

Vokiškai pramokę ir nuo seniau Vokietijoje gyvenantys pabėgėliai baiminasi, kad vokiečiai pradės nekęsti jų visų.

Debatai dėl migracijos vyksta ir Švedijoje, vietos laikraščiui apkaltinus policiją užmerkiant akis į pastaraisiais metais prieglobsčio prašytojų padarytus nusikaltimus. Švedija, kuri buvo pirma šalis, suteikianti teisę gyventi absoliučiai visiems iš Sirijos atvykstantiems pabėgėliams, ir pernai priėmė pabėgėlių daugiau nei kuri kita Europos valstybė (pagal jų santykį su gyventojų skaičiumi), nuo sausio 4 dienos įvedė savo sienų su Danija kontrolę, kad sumažintų naujų atvykėlių skaičių, nes tai kelia pavojų viešajai tvarkai šalyje.

Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Löfvenas nurodė ištirti policijos veiksmus įtariamų seksualinių užpuolimų atvejais per viešus renginius dvi praėjusias vasaras. Dienraštis „Dagens Nyheter“ paskelbė, jog policija surinko informaciją apie pabėgėlius (kai kurie jų buvo iš Afganistano), priekabiavusius prie paauglių mergaičių per festivalį Stokholme 2014 metais. Kitais metais tokių atvejų buvo dar daugiau, bet policija jų neviešino, kad nepakurstytų etninės įtampos. Premjeras tai įvertino kaip dvigubą išdavystę aukų atžvilgiu, nes įtariamieji nebuvo patraukti atsakomybėn.

Kraštutinės dešiniosios antiimigracinės Švedijos demokratų partijos populiarumas pakilo 20 procentų. Ši politinė jėga dabar varžosi tapti antra didžiausia šalyje. Ji reikalauja, kad Švedijos policijos vadai stotų prieš parlamento Teisingumo komitetą.

Kaip apginti europietiškas vertybes?

Daug kur Europoje net tradicinės centro kairiosios partijos vis labiau perima prieš imigraciją nusistačiusių, paprastai dešiniųjų, politinių jėgų retoriką, o konservatoriai dar labiau ją griežtina. Lenkijos premjerė Beata Sczydlo pareiškė, jog pastarieji incidentai turi pagaliau supurtyti visuomenės nuomonę. Didžiosios Britanijos išėjimo iš Europos Sąjungos (ES) šalininkas UKIP partijos lyderis Nigelas Faradge'as perspėjo britus, kad įvykiai Kelne vyksta „labai arti mūsų“.

Tad kanclerei A. Merkel bus dar sunkiau įtikinti kitas ES šalis dalytis migrantų našta. Migrantų elgesys patvirtina būgštavimus tų, kurie perspėja apie neišvengiamą kultūrų konfliktą, nešamą masinės migracijos į Europą. Net tie, kurie palankiai žiūri į migrantus, kalba apie tai, jog atvykėliai turi priimti europietiškas vertybes. Tik klausimas, kiek tai būtų realu. Pastaraisiais dešimtmečiais tas vertybes gerokai pakoregavo feminizmas bei gėjų teisės. Imigrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atsiveža visai kitokias, konservatyvias ir seksistines, nuostatas – joms pakeisti kelių pilietiškumo pamokų nepakaks.

Išeiviams iš Artimųjų Rytų moteris, vakare viena išėjusi į gatvę, yra prostitutė – toks jų požiūris. Masiniai seksualiniai užpuolimai, kuriuos vykdo minios jaunų vyrų, plačiai paplitę arabų pasaulyje, ypač Egipte. Seksualinė agresija tvyro prieglobsčio prašytojų centruose, kur jauni vyrukai sudaro 75 proc. į juos priimtų žmonių.

Kaip išgelbėti pasaulį?

Kol kas įspūdis toks, kad Europos politinis elitas nepasirengęs tokiems naujiems iššūkiams. Akcentuojamos universalios vertybės, asmens teisės ir tarptautinės sutartys, o ne kultūrinė ir civilizacinė viršenybė, kaip buvo anksčiau, kai kurdamiesi naujose žemėse europiečiai tikėjo, kad neša civilizaciją labiau atsilikusiai žmonijai.

Šiomis dienomis Vokietijos plėtros ministras Gerdas Mülleris įspėjo, kad migrantų antplūdis į Europą dar nė neprasidėjo, nes ją pasiekė vos 10 proc. pabėgėlių iš Sirijos ir Irako. Nuo 8 mln. iki 10 mln. jų dar tik kelyje, o iš Afrikos ateis dar daugiau. Jis priminė, kad Afrikos gyventojų per ateinančius dešimtmečius padvigubės ir kad beveik milijonas žmonių jau žuvo Sacharoje bėgdami. Skaitmeniniame amžiuje, kuriame gyvename, vis daugiau žmonių sužino apie Vakarų gerovę, tad vis daugiau jų mėgins ten nusigauti. Ministras ragino sukurti 10 mlrd. eurų „Marshallo planą“, kuris padėtų Europos valstybėms atstatyti tokias karo nusiaubtas šalis kaip Irakas, Sirija ir Libija. „Mokėti turi visos valstybės, ypač tos, kurios nepriima pabėgėlių“, – siūlė G. Mülleris.

Galima tik įsivaizduoti, kokį pasipriešinimą, dar didesnį nei pabėgėlių priėmimui, parodys šalys. Ir tai bemaž tokia pati utopija kaip ir migrantų integracija. Tai reikštų, kad Vakarai savo pinigais turi išgelbėti visą likusį pasaulį.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"