TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migrantai ir senbuviai jaučiasi skirtingai

2016 06 09 6:00
UKIP lyderis Nigelas Farage'as prie plakatų, skirtų artėjančiam referendumui. Prie jo portreto parašyta "Aš noriu, kas geriausia Didžiajai Britanijai", o prie premjero Davido Camerono - "Aš noriu, kas geriausia ES". AFP/Scanpix nuotrauka

Kokios nuotaikos ir jausmai verda mažame britų miestelyje, kurio vienas iš trijų gyventojų yra migrantas iš Europos Sąjungos (ES)? Ir kas nutiks visiems tiems žmonėms – užsieniečiams darbininkams bei juos samdantiems vietos ūkininkams ir verslininkams, jeigu britai nubalsuos už „Brexit“? Kol kas atsakymų nėra, tik tvyro nerimas.

Ramūnas Savickas investavo daug laiko ir pinigų kurdamas naują gyvenimą ne Lietuvoje. 2005 metais persikraustęs į Didžiąją Britaniją, jis dirbo vairuotoju, indų plovėju, fabriko darbininku ir rinko daržoves, kol susitaupė pakankamai pinigų savam verslui pradėti Visbiče, kaimiškame miestelyje už 100 mylių į šiaurę nuo Londono. Sėdėdamas savo restorane „Smakas“, kurį atidarė 2014 metais, R. Savickas nusiminęs dėl pačios minties, kad Jungtinė Karalystė (JK) gali išstoti iš ES. „Nenoriu apie tai galvoti. Tai slegia“, – sakė jis.

Tokį pat nerimą jaučia ir maždaug 10 tūkst. europiečių, daugiausia lenkų, latvių ir lietuvių, kuriems tas kaimiškas Kembridžšyro miestelis tapo namais, kai 2004 metais ES išsiplėtė į rytus ir atsivėrė durys dirbti, gyventi JK. Šių ir dar 2,1 mln. kitų europiečių, dirbančių JK, laukia dvi neramios savaitės iki birželio 23-iosios referendumo, per kurį britų sprendimas pasitraukti iš politinio bloko kelia grėsmę tolesniam jų gyvenimui šalyje.

Siūlo įvesti vizas

Fenlando apygarda rytinėje Anglijoje, kur įsikūręs Visbičas, garsėja derlingiausiomis žemėmis Didžiojoje Britanijoje. Istoriškai ji rėmėsi sezoniniu užsieniečių darbu, pritraukdama migrantų iš viso pasaulio bent kelis vasaros ir rudens mėnesius paplušėti maždaug 4 tūkst. ūkių ir maisto pakavimo fabrikų. Taip Visbičas tapo atvykėlių iš Rytų Europos anklavu pačioje kaimiškosios Didžiosios Britanijos širdyje. Ten bažnyčioje laikomos mišios lenkų kalba, apstu bakalėjos krautuvių, parduodančių tokius delikatesus kaip marinuotos silkės ir šaldyti koldūnai.

Trečdalis Visbičo gyventojų dabar yra užsieniečiai, daugiausia lenkai, latviai ir lietuviai.en.wikipedia.org nuotrauka

Neįmanoma nuspėti, kas nutiks šiems imigrantams, jei Didžioji Britanija nubalsuos už išėjimą iš ES. Imigracija yra vienas svarbiausių šio referendumo klausimų. Apklausos rodo, kad beveik 50 proc. britų atiduodami savo balsą vadovausis susirūpinimu dėl imigracijos lygio JK. Pasitraukimo šalininkai teigia, kad išstojusi iš ES Didžioji Britanija atgaus savo sienų kontrolę. Jie siūlo taikyti imigrantams taškų sistemą kaip Australijoje, – ji turėtų būti privaloma tiek europiečiams, tiek ne europiečiams, norintiems persikelti į Didžiąją Britaniją.

Tačiau tokios programos detalės labai miglotos. Labiausiai tikėtinas scenarijus naujiems migrantams pagal Didžiosios Britanijos ir ES susiderėtą laisvosios prekybos susitarimą būtų sugriežtinti reikalavimai vizai gauti. Tie, kurie sieks Tier 2 antros pakopos darbo vizos, turės gauti juos samdančios kompanijos laidavimą, turėti universitetinį išsilavinimą ir uždirbti daugiau nei 30 tūkst. dolerių per metus.

Migrantai neatitinka reikalavimų

Tai sukels problemų naujiems migrantams, kurie norės atvykti pas savo šeimas ir draugus Visbiče, kur dauguma imigrantų gauna minimalų vos 10,35 dolerio per valandą užmokestį. Pasak Oksfordo migracijos stebėjimo universiteto, dauguma Didžiojoje Britanijoje esančių imigrantų iš ES neatitinka dabartinių darbo vizos reikalavimų užsienio darbuotojams. Tik 7 proc. iš visų ES migrantų, dirbančių žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, ir mažiau nei 30 proc. gamybos sektoriaus darbuotojų atitinka užsieniečių įdarbinimo reikalavimus.

Kas jiems nutiks, galima tik spėlioti. Pasitraukimo šalininkų stovykla aiškina, kad šalyje gyvenantys migrantai iš ES nebus deportuoti, bet daugelio tai neįtikina. „Problema, jog nežinia, ką tai reiškia, – sako Bernardas. – Ar tai reiškia, kad jie nebus išmesti? Ar jie turės visas teises, kurias turi dabar?“

Darja Davidova nustebo išgirdusi, kad gali prarasti teisę pasilikti, jei turės gauti vizą. „Bet mes jau čia taip ilgai“, – sako 29 metų moteris. Prieš šešerius metus D. Davidova atsikraustė į Visbičą iš Latvijos dėl trumpalaikio darbo maisto pakavimo kompanijoje, kuri gamina prekybos centrams gatavą maistą. Šiandien ji studijuoja anglų kalbą Rytų Anglijos universitete, o kad išgyventų, dirba ne visą darbo dieną Rosmini centre, vietos labdaros organizacijoje, siūlančioje patarimus ir pagalbą migrantams. Visbičas tapo jos namais, ir ji nusiminusi, kad, kaip ir dauguma Didžiojoje Britanijoje gyvenančių europiečių, negali balsuoti birželio 23-iąją.

Rosmini centras, 2007 metais įsteigtas siekiant mokyti užsieniečius darbininkus kalbos, artėjant referendumui sulaukia vis daugiau migrantų iš Europos, jie susirūpinę dėl savo vizos statuso ir paskolų. Pasak centro direktorės Anitos Grodkiewicz, gerokai padaugėjo žmonių, norinčių gauti Didžiosios Britanijos pilietybę arba nuolatinio gyventojo statusą.

Nukentės darbdaviai

Visbičo žemės ūkio ir pakavimo sektoriai priklausomi nuo užsienio darbuotojų, tad A. Grodkiewicz mano, jog darbdaviams bus sunku išsiversti be naujų darbininkų iš Europos srauto. Tai gali pastūmėti juos kreiptis į juodosios rinkos „brigadininkus“, kurie nelegaliai gabena migrantus. „Jei jie nebepriklausys ES ir nebeturės visų šių žmonių... norės įdarbinti bet ką“, – teigia ji.

Tačiau tai mažai rūpi Visbičo vietos gyventojams, kurių akyse bendruomenė per dešimtmetį visiškai pasikeitė. Dabar užsieniečiai sudaro trečdalį gyventojų. Transformacija buvo tokia sparti, kad neužteko laiko prisitaikyti; sausį centro dešiniųjų mokslinis institutas „Policy Exchange“ įvardijo miestą kaip antrą „blogiausiai integruotą“ vietą JK.

Victoria Gillick, vietos aktyvistė, ištekėjusi už euroskeptiškos Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) municipaliteto nario, laikraščiui „Wisbech Standard“ sakė: „Skatindami pigios darbo jėgos imigraciją, kuriai pritarė Fenlando valdžia, mes leidome ūkininkams ir vietos maisto korporacijų verslui sukurti kraštutinai mažų atlyginimų ekonomiką Fenlande.“

Tokios emocijos žinomos Visbičo migrantams. Lenkas mėsininkas, dirbantis miestelio pagrindinėje aikštėje, skundžiasi rasizmu migrantų atžvilgiu ir ketina kraustytis į gretimą Kings Liną.

Kol restorano klientai ne anglai mėgaujasi ryškiai raudona burokėlių sriuba ir Kijevo kotletais su keptomis bulvytėmis, R. Savickas su baime ir susitaikymu laukia artėjančio balsavimo. Jei Didžioji Britanija išstos iš ES, naujų klientų srautas išseks. Jo restoranas ir greta esantis prekybos centras, į kurį jis investavo beveik 100 tūkst. dolerių, pakibę ant plauko. „Ką mes galime padaryti?“ – sako jis ir prisipažįsta, kad nors ir norėtų „pasilikti čia amžiams“, viskas yra britų rankose.

Iš „The Time“ vertė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"