TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migrantai iš Afrikos sunaikins Europos gyvenimo lygį

2015 08 11 6:00
Tai ne Afrikos savana, o migrantų stovykla Prancūzijoje prie Kalė, vadinama Džiunglėmis. AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Europa negalės išlaikyti savo gyvenimo standartų, jei turės absorbuoti milijonus migrantų iš Afrikos, todėl Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Philipas Hammondas ragina Europos Sąjungą (ES) pakeisti įstatymus, kad iš Afrikos į Europą plūstančius žmones būtų galima grąžinti atgal.

Ministras tuojau pat sulaukė opozicijos kaltinimų, kad „sėja paniką“, o žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ „gėdinga“ pavadino jo „žemą atsaką“. Šios organizacijos atstovas sugėdino Ph. Hammondą, kad užuot kalbėjęs apie tai, kaip Europa gali „apsisaugoti“ nuo migrantų, jis turėtų drauge su ES partneriais rūpintis, kad žmonės neskęstų Viduržemio jūroje ir nebūtų sutraiškomi sunkvežimių Kalė“.

Viešėdamas Singapūre ministras Ph. Hammondas sakė: „Kol ES bus tokie įstatymai, užteks tik įkelti koją į Europą, kad būtų tikri, jog niekuomet nebus išsiųsti atgal į savo šalį“. Pasak ministro, problema turi būti galiausiai išspręsta turint galimybę grąžinti namo tuos, kurie neturi pagrindo prašytis prieglobsčio – tai „svarbiausias mūsų prioritetas“. Tik taip galima išspręsti krizę Kalė, kur telkiasi tūkstančiai migrantų iš Afrikos, tikėdamiesi kirsti Lamanšą ir pakliūti į Jungtinę Karalystę (JK).

Pastarosiomis savaitėmis šiame Prancūzijos uostamiestyje valdžia ėmėsi papildomų saugumo priemonių, nes migrantai šimtus kartų mėgino prasiveržti į tunelio terminalus. Per tokius mėginimus jau žuvo 12 žmonių. Tačiau kai kuriems tai pavyksta ir jie nusigauna į Angliją. Savaitgalį britų pareigūnai areštavo 18 įtariamų nelegalų, patikrinę sunkvežimį M1 kelyje Hertfordšyre. Vienas sudanietis, manoma, pėsčias nuėjo visą atstumą – 50,5 km – tuneliu iki Jungtinės Karalystės.

Ph. Hammondas mano, jog galima padaryti daugiau apsaugant tunelį, nutiestą po Lamanšu ir geležinkeliu jungiantį Didžiąją Britaniją bei Prancūziją. Tuneliu kasdien važinėja keleiviniai traukiniai „Eurostar“, taip pat krovininiai traukiniai, pervežami automobiliai ir kitas transportas. „Kol apylinkėse telkiasi didžiulis skaičius desperacijos apimtų plėšikaujančių migrantų, pavojus tunelio saugumui visuomet bus“, – sakė Ph. Hammondas.

Maždaug mylios ilgio nauja tvora nutiesta Kalė apylinkėse mėginant užkirsti kelią migrantams patekti į tunelį, britų vyriausybė tam skyrė 7 mln. svarų sterlingų.

Džiunglėse vyko demonstracija, kurios dalyviai reikalavo panaikinti visas sienas imigrantams.

Mokytis prancūziškai neskuba

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrą UNHCR kritikuoja britų ir prancūzų vyriausybes dėl padėties Kalė, kur telkiasi daugiau kaip 3 tūkst. migrantų. JT tai vadina „pilietine krize“ ir ragina pasirūpinti šiais žmonėmis.

Stovykloje, pramintoje Džiunglėmis, jau pasirodė savanoriai, jie dalija maistą ir net organizavo migrantams prancūzų kalbos pamokas. Tačiau šie neskuba mokytis, nes neketina likti Prancūzijoje. Džiunglėse klasės tuščios, ateina vos vienas kitas žmogus.

Savaitgalį apie 300 prancūzų, britų ir amerikiečių aktyvistų, įskaitant komunistines grupes iš Londono, pražygiavo Džiunglėmis reikalaudami, kad Britanija „atvertų sienas visiems“. Patys migrantai abuojai stebėjo šią demonstraciją, sutrikę ir pavargę, daugelis miegojo palapinėse arba sėdėjo ant kranto. Keli prisijungė prie demonstracijos, bet kiti sakė, jog ji neturi su jais nieko bendra.

Tarp tokių buvo ir aštuoniolikmetis Karimas, pasakojęs, jog pabėgo nuo Talibano iš Afganistano ir nori mokytis Londone arba Paryžiuje. „Aš tik noriu atsidurti ten, kur saugu ir galėčiau mokytis, – kalbėjo jis. – Mes nežygiuojame, nes turime pailsėti. Vakar mėginome įveikti tvoras, šiandien mėginsime vėl ir mėginsime tol, kol įveiksime“.

Skalpuos darbdavius

Verdant diskusijoms dėl migrantų britų imigracijos ministras Jamesas Brokenshire'as pažadėjo visu pajėgumu įjungti vyriausybės mašiną prieš verslą, kuris įdarbina nelegalius migrantus. „Jie atima iš JK piliečių darbus ir muša atlyginimus“, – sakė ministras. Imigracijos pareigūnai rengiasi bangai reidų šį rudenį prieš tam tikrus sektorius. Spauda mano, jog tai bus valymo firmos, statybvietės ir priežiūros namai.

Darbdaviai gali gauti iki 20 tūkst. svarų sterlingų baudą už kiekvieną įdarbintą nelegalą, o tie, kurie žinodami įdarbino nelegalą, – iki dviejų metų kalėjimo. Pasak J. Brokenshire'o, patirtis rodo, jog darbdaviai, kurie laužo įdarbinimo taisykles, linkę nepaisyti ir sveikatos bei saugumo reikalavimų, nesumoka visų mokesčių.

Taip pat ketinama reikalauti, kad namų savininkai iškeldintų nuomininkus, kurie praranda teisę gyventi JK, arba jiems grės kalėjimas. Migranto statusą būsto savininkas turi patikrinti prieš sudarydamas nuomos sutartį.

Londono mero Boriso Johnsono užsakymu 2009 metais atliktas tyrimas parodė, jog JK yra 618 tūkst. „neteisėtų“ gyventojų, 70 proc. jų tenka Londonui, bet kitos organizacijos sako, kad tikrasis skaičius siekia 1,1 milijono.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija apskaičiavo, kad 2011 metais nelegalūs imigrantai sudarė 1 proc. bendo įdarbinimo JK. 2013 metais BBC tyrimas atskleidė, kad per penkerius pastaruosius metus nesurinkta du trečdaliai baudų, skirtų nelegalų darbu besinaudojantiems darbdaviams.

Pabėgėliai iš Sirijos miega Graikijos Koso salos uoste.

Graikų salose – chaosas

Liepą į Graikiją atvyko 50 tūkst. pabėgėlių – daugiau nei per visus praėjusius metus. UNHCR sako, kad Koso, Chijo ir Lesbo salose „visiškas chaosas“: atvykėliams nėra nei būsto, nei vandens, nei sanitarijos sąlygų. Beveik visi šie naujai į Graikiją suplūdę žmonės – pabėgėliai nuo karų Sirijoje, Irake ir Afganistane.

Graikijos lyderiai aiškina, kad šalis nepajėgia susidoroti su krize, ir prašo ES pagalbos. UNHCR direktorius Europoje Vincent'as Cochetel sutinka, jog ES turi padaryti daugiau, kad palengvintų šią naštą, tačiau pastangoms vadovauti ir jas koordinuoti turi pati Graikija. O dabar daugelyje salų nėra jokių priėmimo sąlygų, žmonės miega po atviru dangumi,. Po kiek laiko jie perkeliami į Atėnus, bet ir ten jų niekas nelaukia. „Gatvėje priverstam miegoti vaikui gresia realus pavojus būti išnaudotam arba mirti nuo saulės smūgio. Juk tai Europa 2015 metais. Negalime palikti vaikų tokioje beviltiškoje padėtyje“, – sakė Kitty Arie iš labdaros organizacijos.

Daugelio šių žmonių tolesnis tikslas – Šiaurės Europa. Graikijos premjeras Alexis Tsipras sako, kad problema pranoksta Graikijos jėgas, o turint galvoje ekonominę padėtį tai yra humanitarinė „krizė krizėje“.

Austrijos valdžia nebepriima daugiau migrantų pagrindinėje šalies priėmimo stovykloje Traiskirchene, už 20 km į pietus nuo Vienos. Padėtį joje UNHCR apibūdina kaip „netoleruotiną, pavojingą ir nežmonišką“. Pabėgėlių centras buvo skirtas 1800, bet dabar ten telkiasi apie 4500 žmonių. Daugelis miega po atviru dangumi. Dauguma migrantų pasiekė Austriją per kaimyninę Vengriją – abi šalys yra ES narės ir priklauso Šengeno zonai, kur prie sienos pasai netikrinami.

Laivai plaukia nenutrūkstamai

Kitos ES šalys neskuba siūlyti Graikijai ir Vengrijai pagalbos dorojantis su migrantų srautu, o tuo metu Italija patiria precedento neturintį laivų iš Libijos srautą. Žmonių kontrabandininkai susižeria milžiniškas sumas gabendami migrantus perpildytais laivais į Europą. Praėjusią savaitę Italijos policija suėmė 5 įtariamus žmonių kontrabandininkus: du libiečius, du alžyriečius ir tunisietį.

Savaitgalį daugiau negu 1 000 migrantų, mėginusių pasiekti Europos krantus, buvo išgelbėti Viduržemio jūroje, o gelbėtojams pavyko užkirsti kelią kelioms naujoms potencialioms tragedijoms. Sekmadienį jūroje rastos kelios pripučiamos valtys buvo perpildytos žmonių ir galėjo bet kurią akimirką apvirsti, o vienas laivas buvo smarkiai pasviręs, kai buvo pastebėtas už 254 km į pietryčius nuo Sicilijos. Į pagalbą atskubėjo Kroatijos karinių jūrų pajėgų laivas SB72 „Andrija Mohorovičič“, dalyvaujantis ES patruliavimo ir gelbėjimo operacijoje „Triton“. Vien sekmadienį per penkias atskiras gelbėjimo operacijas 671 žmogus, tarp jų 48 vaikai ir 108 moterys, buvo evakuoti iš jūrose menkai tinkamų plaukioti laivybos priemonių. Italijos patrulių laivas „Diciotti“ gabeno 400 migrantų į Sicilijos uostą Pocalą, o Kroatijos laivas nuplaukė į Augustos uostą salos rytuose. Šeštadienį daugiau negu 400 migrantų buvo evakuoti iš savo laivų – daugiausiai per operacijas netoli Libijos krantų, kuriose taip pat dalyvavo organizacijos „Gydytojai be sienų“ laivas „Bourbon Argos“.

Jau apie 224 tūkst. migrantų, mėginančių išvengti karo ir bado, nuo sausio atvyko į Europą per Viduržemio jūrą. Iš jų 98 tūkst. pateko į Italiją, o 124 tūkst. – į Graikiją. Per tokias keliones šiemet žuvo per 2,1 tūkst. migrantų, neįskaitant praeitą savaitę įvykusios katastrofos, per kurią, manoma, nuskendo apie 200 žmonių.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"