TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migrantų krizė: ką ES parsiunčia atgal?

2015 09 14 6:00
Pabėgėliai iš Afganistano centrinėje Graikijos aikštėje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Keletą pastarųjų mėnesių europiečiai stebi beveik nevaldomą chaosą: į Graikiją, Italiją ir kitas žemyno šalis plūsta imigrantai. Europos Sąjunga (ES) bando paskubomis, bet jau pavėluotai suderinti 28 valstybių narių prieglobsčio politiką.

Tai opus ir daug ginčų keliantis klausimas, turintis įtakos valstybių suverenitetui ir santykiams su šalyse jau gyvenančiomis didesnėmis imigrantų bendruomenėmis, pavyzdžiui, alžyriečių Prancūzijoje ar afganistaniečių Jungtinėje Karalystėje. Pastaroji kartu su Airija bei Danija atsisakė vykdyti bendrą ES prieglobsčio politiką ir nusprendė vadovautis savo taisyklėmis (tokią privilegiją jos turi pagal Bendrijos teisės aktus).

Pagrindinė užduotis – sukurti mechanizmą, kuriuo remiantis po valstybes nares galėtų būti paskirstyta 160 tūkst. naujų pabėgėlio statuso reikalaujančių atvykėlių. Daugelis atvykstančiųjų iš Sirijos, Afganistano ar kitų neramių šalių atitinka kriterijus teisiniam prieglobsčiui gauti. Jis privalo būti suteiktas asmenims, bėgantiems nuo karo ar persekiojimo. Tačiau šis statusas skiriamas toli gražu ne visiems prašantiems.

Tapatybės patikra

Šiais metais didžiausia Europos imigrantų grupę sudaro sirai, antri – afganistaniečiai, po jų seka Eritrėjos, Nigerijos ir Somalio gyventojai. Visas šias šalis niokoja karas, čia dažni žmogaus teisių pažeidimai, taigi daugelis gyventojų pagrįstai prašo prieglobsčio saugesnėse šalyse. Tačiau kiekvienas atvejis skirtingas. Vieniems gali būti sunkiau įrodyti, kad jiems reikalinga pagalba, nei kitiems. Rizikavę gyvybe Viduržemio jūroje ar Balkanuose, išnaudoti nusikaltėlių gaujų daugelis į Europą atvyksta be pasų ar kitų asmens tapatybės dokumentų, taigi kartais net sunku nustatyti jų kilmę. Tenka pasikliauti imigrantų pasakojimais.

Jeigu, pagaliau nustačius imigranto pilietybę, nusprendžiama jį deportuoti, šį sprendimą gali užginčyti valstybė, kurios prašoma priimti asmenį atgal. Didelė dalis migrantų, į ES atvykstančių iš Užsachario Afrikos ar Vakarų Balkanų, negauna prieglobsčio, nes nusprendžiama, kad iš tėvynės jie pabėgo ne gelbėdamiesi nuo karo ar persekiojimo, o siekdami ekonominės naudos. Tačiau mažiau nei pusė jų iš tiesų išvyksta iš ES. Tai skatina pavojingai kelionei ryžtis vis daugiau ir daugiau žmonių. Pavyzdžiui 2013 metais ES valstybės į kilmės šalis grąžino tik 39 proc. nelegalių imigrantų, negavusių prieglobsčio, o pernai - vos trečdalį.

Deportacijos procesą visų pirma trikdo nepakankama teisinė bazė. Pavyzdžiui, ES yra pasirašiusi sutartis dėl asmenų, neatitinkančių pabėgėlio kriterijų, grąžinimo su Pakistanu ir Bangladešu, tačiau ne su Kinija ar Alžyru.

Prieglobsčio prašymas laikomas sėkmingu, kai valdžios institucijos asmeniui suteikia pabėgėlio statusą – apsaugą, kuria pasinaudojęs atvykėlis gali likti šalyje, įsidarbinti ir net gauti pilietybę. Tačiau prieglobsčio prašytojui gali būti suteikta ir papildoma humanitarinė apsauga. Tai reiškia, kad imigrantas nelaikomas pabėgėliu pagal 1951 metų Pabėgėlių konvenciją, tačiau jam vis tiek reikalinga apsauga.

Daugiausiai išsiunčia britai

2014 metais Jungtinė Karalystė deportavo daugiausiai migrantų, atvykusių ne iš ES šalių – 48,9 tūkst. (visos Bendrijos narės deportavo 192,4 tūkst.). Tačiau iš viso išvykti britai įsakė 63,4 tūkst. nelegaliems migrantams. Antroje vietoje – Graikija (27 tūkst. grąžinti iš 73,7 tūkst. negavusių teisės likti), trečioje - Vokietija (21,9 tūkst. iš 34,3 tūkst.).

Eritrėjos gyventojai sudaro vieną iš didžiausių grupių, ieškančių prieglobsčio ES. Ir kartu su sirų pabėgėliais, jiems dažniausiai suteikiama teisinė ar humanitarinė apsauga. Eritrėjai taikomos tarptautinės sankcijos, ji dažnai kritikuojama dėl žmogaus teisių pažeidimų.

2014-aisiais prieglobstis ES buvo suteiktas daugiau nei pusei pabėgėlių iš Sirijos, Irako, Irano, Afganistano ir Somalijos. Tačiau atvykėliams iš kitų konfliktų krečiamų šalių, įskaitant Kongą, Sudaną, Malį, Ukrainą ar Pakistaną, sekėsi mažiau. Patenkinta 20-50 proc. prieglobsčio prašymų, gautų iš šių valstybių gyventojų. Ir tik kas dešimtam imigrantui iš Vakarų Balkanų, Alžyro ar Gruzijos suteiktas pabėgėlio statusas.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"