TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migrantų krizė kursto priešiškumą

2015 09 02 6:00
Vakar Budapešte šimtai migrantų surengė demonstraciją prie stoties pastato, reikalaudami, kad jiems būtų leista išvažiuoti į Vokietiją. AFP/Scanpix nuotrauka

Europa šiuo metu išgyvena didžiausią migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiais metais į Europos Sąjungą (ES) atvyko jau daugiau negu 350 tūkst. žmonių. 28 šalių blokas rugsėjo 14 dieną surengs naujas nepaprastąsias derybas šiuo klausimu. Vakarų Europos lyderiai ragina imtis veiksmingesnių priemonių suteikiant pagalbą naujiesiems atvykėliams, o Bendrijos pietrytiniame pakraštyje esančios valstybės skundžiasi nepakeliama našta.

Austrijoje buvo užfiksuotas didžiausias šiais metais traukiniais atvykusių migrantų antplūdis. Iš viso 3650 migrantų pirmadienį atvažiavo traukiniais į Vieną. Taip yra todėl, kad Vengrijos institucijos leido improvizuotose pabėgėlių stovyklose įstrigusiems pabėgėliams palikti Budapeštą, nors daugelis jų neturi ES vizų.

Vakar Budapešte dėl migrantų antplūdžio buvo uždaryta ir evakuota pagrindinė traukinių stotis. „Jokie traukiniai neišvyks ir neatvyks į Rytinę stotį iki tolesnio pranešimo. Visus prašytume palikti stoties teritoriją“, – buvo kartojama stotyje skelbiamame informaciniame pranešime, o keli šimtai policininkų pradėjo evakuaciją. Šis pranešimas buvo paskelbtas, kai apie 500 migrantų – vyrų, moterų ir vaikų – mėgino įlipti į vėliausią traukinį, vykstantį į Vieną.

Dalis migrantų pradėjo šaukti, kai pareigūnai ėmė varyti žmones lauk. Vėliau keli šimtai žmonių liko laukti prie stoties, iš kurios išvykstama į Austriją ir Vokietiją, o policininkai uždarė pagrindinį įėjimą. „Vokietija! Vokietija!“ – skandavo jauni vyrai prie Rytų traukinių stoties. Jie taip pat šaukė „Mes norim išvykti!“ ir „Merkel!“, turėdami omenyje Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Po valandą trukusios pertraukos stotis vėl buvo atidaryta, bet į ją nebeįleidžiami migrantai. Šimtai migrantų surengė demonstraciją prie stoties pastato, reikalaudami, kad jiems būtų leista išvažiuoti į Vokietiją.

Vengrija tapo vartais į ES daugeliui migrantų, kurie atvyksta per Balkanų valstybes daugiausia iš neramių regionų, tokių kaip Sirija, Irakas ir Afganistanas. Vien rugpjūtį tokių asmenų buvo apie 50 tūkstančių. Dauguma jų trokšta keliauti toliau į Vakarų Europos šalis, ypač Vokietiją.

Priekaištai Vokietijai

Vokietija praėjusią savaitę sušvelnino prieglobsčio suteikimą pabėgėliams iš Sirijos, siekdama palengvinti naštą Europos pietinėms valstybėms, į kurias migrantai atplaukia per Viduržemio jūrą. Vengrijos vyriausybė kritikavo šį Berlyno sprendimą. Pasak Budapešto, tas žingsnis tik padidins migrantų viltis.

Vokietija užsiminė, kad suteiks pabėgėliams iš Sirijos ypatingą statusą. Tačiau tai sukėlė neaiškumų, ar toliau bus taikomos vadinamosios Dublino taisyklės. Pagal šias ES nuostatas prieglobsčio prašantys žmonės turi likti Bendrijos šalyje, į kurią jie pirmiausia atvyko, kol bus nagrinėjami jų prašymai. Tie, kurie pirma laiko išvyksta į kitas ES šalis, gali būti grąžinti į Bendrijos šalį, kurią jie pirmiausia pasiekė. Vengrijos vyriausybė pirmadienį pareikalavo, kad Berlynas paaiškintų „teisinę padėtį, siekiant eliminuoti šį dviprasmiškumą ir prieštaringus vertinimus“.

Austrijos vidaus reikalų ministrė taip pat paragino Vokietiją paaiškinti prieglobsčio suteikimo taisykles. „Buvo gandų, kad Vokietija netgi siunčia traukinius į Budapeštą paimti pabėgėlių. Svarbu, kad Vokietija informuotų pabėgėlius Vengrijoje, jog Dublino taisyklės nebuvo įšaldytos“, – sakė ministrė. Ji pažymėjo, kad Austrija toliau vykdys pasirinktiną transporto priemonių patikrą prie savo sienų, bet visuotinės pasienio kontrolės įvesti neketina.

Vakar Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas patvirtino, kad Dublino taisyklės galioja. Vokietija šiemet ruošiasi priimti 800 tūkst. prieglobsčio prašytojų – keturis kartus daugiau nei 2014 metais ir daugiau nei bet kuri kita ES šalis. Kanclerė A. Merkel pirmadienį pažymėjo, kad migrantų krizė yra Europos esminių idealų išbandymas. Ji ragino Bendrijos nares priimti deramą dalį prieglobsčio prašytojų.

Spaudimas Lenkijai

Austrija ir Vokietija neseniai kritikavo Lenkiją ir kitas Vidurio ir Rytų Europos regiono šalis, kad šios nerodo solidarumo sprendžiant migrantų krizę. Lenkija yra šešta pagal gyventojų skaičių ES valstybė. Jos ekonomika viena perspektyviausių Bendrijoje.

Varšuva atkakliai priešinasi priimti iš tolimų kraštų į Europą besiveržiančius migrantus dažniausiai motyvuodama šį savo sprendimą per dideliais kultūriniais skirtumais. Ne vienus metus ši valstybė pirmenybę teikė žmonėms, atvykstantiems iš buvusios Sovietų Sąjungos, ypač kaimynės Ukrainos. Varšuva tiems asmenims yra palengvinusi laikinų darbo vizų išdavimo procedūras.

Lenkijos ministrė pirmininkė Ewa Kopacz savaitės pradžioje pareiškė, kad šalis priims daugiau pabėgėlių, nei žadėjo, bet nenurodė tikslaus jų skaičiaus. Ji užsiminė, kad Lenkiją tuo pačiu metu varžo iš Ukrainos plūstantys žmonės.

Dabar Lenkijoje gyvena dešimtys tūkstančių ukrainiečių. Šie žmonės neturi pabėgėlio statuso ir čia dirba legaliai. Pernai Varšuva sulaukė 2318 prieglobsčio prašymų iš Ukrainos, 2013 metais jų buvo vos 46. 2014-aisiais ukrainiečiams buvo išduotos 830 553 laikinos vizos. Tai maždaug 100 tūkst. daugiau nei prieš tai buvusiais metais. Praėjusį penktadienį Berlyne viešėjęs naujasis šalies prezidentas Andrzejus Duda pažymėjo, kad nesiliaujantis konfliktas Ukrainoje padidins šios šalies gyventojų srautus. Vadovas baiminosi, kad atvykėlių našta Lenkijai gali būti nepakeliama.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"