TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migrantų krizė persmelkė Slovakijos parlamento rinkimus

2016 03 04 6:00
Slovakijos parlamento rinkimuose iš viso dalyvauja 23 politinės jėgos. Reuters/Scanpix nuotrauka

Griežtomis kalbomis prieš migrantus garsėjantis Slovakijos premjeras Robertas Fico tikisi iškovoti dar vieną pergalę parlamento rinkimuose, kurie vyks rytoj. Kai kas mano, kad jie turės įtakos Europos ateičiai.

Pastarosiomis savaitėmis Slovakijos žiniasklaidoje mirgėjo naujienų apie mokytojų streiką, nesąžiningus sveikatos sektoriaus susitarimus, galimą žinomo opozicijos politiko sukčiavimą ir Europą slegiančią migrantų krizę. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, R. Fico valdančioji kairiosios pakraipos „Smer-SD“ partija gali tikėtis 32,5–38,4 proc. rinkėjų balsų. Ji laikoma rinkimų favorite, tačiau absoliučią daugumą gali prarasti.

Ekspertų teigimu, partijos elektorato parama smuktelėjo, nes „Smer-SD“ nesistengė spręsti opių švietimo ir sveikatos priežiūros problemų. Jos koalicijos partnere, kaip manoma, gali tapti Slovakijos nacionalinė partija, kuri anksčiau garsėjo neapykanta romams ir vengrams.

Kokių alternatyvų turi slovakai? Rinkimuose iš viso dalyvauja 23 politinės jėgos, tad pasirinkimas tikrai didelis. Tačiau ekspertai išskiria tik kelias partija, keliančias valdantiesiems didesnę grėsmę.

Viena jų – 2014 metais atsiradusi centro dešinės politinė jėga „Siet“ (Tinklas). Partijai, kurią įkūrė Jeilio universitete mokslus baigęs teisininkas ir buvęs kandidatas į prezidentus Radoslavas Prochazka, prognozuojama 8–14 proc. rinkėjų balsų. „Siet“ žada sutramdyti korupciją ir pradėti verslo sektoriaus reformas.

Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad kartu su migrantų banga į Europą plūsta ir džihadistai.Reuters/Scanpix nuotrauka

Kitas pasirinkimas – „Most-Hid“ (Tiltas). Ši centro dešinioji politinė jėga vienija vengrų mažumą ir slovakus. Jai vadovauja politikos veteranas Belas Bugaras. „Most-Hid“ bando atkreipti gyventojų dėmesį į mokytojų protestus ir kitas problemas, o R. Fico strategiją koncentruotis į pabėgėlių klausimą vadina mėginimu nukreipti žvilgsnį nuo tikrųjų šalies bėdų.

Stipri konkurentė valdantiesiems gali būti „Laisvė ir solidarumas“. Ši partija žada mažinti mokesčius, gerinti verslo sąlygas, mąsto apie tos pačios lyties asmenų partnerystę. Visos išvardytos politinės jėgos turi galimybę suformuoti reformistinę provakarietišką koaliciją.

„Giname Slovakiją nuo migrantų“

Pagrindinis valdančiųjų rinkimų kampanijos diskusijų klausimas – migrantų krizė. R. Fico net pakoregavo partijos šūkį „Giname Slovakiją“ ir pridėjo žodžius „nuo migrantų“. Jis pritaria Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kad atvykėliai perbraižys Europos kultūrinį, etninį ir religinį žemėlapį. Lenkijos konservatorių lyderis Jaroslawas Kaczynskis irgi teigia, jog pabėgėliai atveš į šalį ligų ir kels grėsmę lenkų katalikiškam gyvenimo būdui.

Likus vos kelioms dienoms iki balsavimo R. Fico pareiškė, kad Slovakija nuosekliai laikysis savo principo: kiekvienas, kertantis Vengrijos ir Slovakijos arba Slovakijos ir Austrijos sieną, yra nelegalus migrantas. Premjeras nuogąstavo, kad Austrijai toliau mažinant srautą Vokietijos kryptimi pabėgėliai gali pakeisti maršrutą ir keliauti pro Slovakiją. Jis kritikavo Graikijos vyriausybę, nes šios veiksmų esą nepakanka pabėgėliams sulaikyti. R. Fico pabrėžė, kad niekas neprivers Slovakijos priimti migrantų, mat atvykėliai laikosi visiškai kitokių papročių, tikėjimo, dauguma yra jauni vyrai. „Neįsivaizduoju, kaip galėtume integruoti juos į visuomenę“, – sakė vyriausybės vadovas.

Pernai gruodį šalis oficialiai pateikė ieškinį Europos Teisingumo Teismui dėl Europos Sąjungos (ES) plano paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų pagal privalomų kvotų sistemą. Bratislava, vadovaudamasi tuo susitarimu, turėtų priimti kiek daugiau nei 2300 migrantų. Tačiau R. Fico pavadino jį visišku fiasko ir pareiškė, kad reikia rasti kitą būdą, kaip susidoroti su migrantų srautu. Vidurio ir Rytų Europos valstybės siekia nutraukti šį planą. Analitikų teigimu, tai gali turėti neigiamų pasekmių ES sprendimų priėmimo procesui.

Slovakams baisiau netekti darbo

Sausį Slovakijos vyriausybės vadovas aiškino, kad ES migracijos politika prilygsta ritualinei savižudybei, mat kartu su migrantų banga į Europą plūsta ir džihadistai. „Turime užkirsti kelią musulmonų bendruomenei atsirasti Slovakijoje“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad žvalgybos tarnybos stebi visus šios religijos išpažinėjus. Pasak premjero, slovakų saugumas yra svarbesnis už migrantų teises.

Iš tiesų „Smer-SD“ pervertina pabėgėlių kortą, nes Slovakija nesusiduria su tokiu dideliu atvykėlių srautu kaip kitos ES valstybės. Šalies sieną kirto nedaug migrantų, dar mažiau jų nusprendė ten likti – pernai tokių buvo vos 260. Slovakijos prezidentas Andrejus Kiska pažymėjo, kad politikams derėtų sutelkti dėmesį į vidaus problemas. Kaip rodo apklausos, terorizmo grėsmė slovakams nėra tokia baisi kaip galimybė netekti darbo, kurį gali atimti šalį užplūdę prieglobsčio prašytojai.

Slovakijos neužgriuvo migrantų banga. Bratislava įsileido vos 180 krikščionių pabėgėlių iš Sirijos. Valdžia planavo tuos žmones įkurdinti keliuose kaimuose, bet dauguma jų iki šiol neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nes tam prieštarauja vietos bendruomenės. 5,4 mln. gyventojų turinčiai katalikiškai valstybei nesvetima etninė įtampa. Slovakija susiduria su romų mažumos integracijos į visuomenę ir diskriminacijos problemomis. Kartais pašlyja santykiai su vengrais, kurie sudaro apie 9 proc. šalies gyventojų. Slovakijoje yra ir apie 5 tūkst. musulmonų, bet dauguma jų atkeliavo čia praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Šie žmonės gana gerai integruoti į visuomenę, todėl pavojus dėl jų radikalėjimo labai menkas.

Kitą pusmetį pirmininkaus ES Tarybai

Šiuo metu Briuselis itin atidžiai stebi Slovakiją ir jos premjero kategoriškus pareiškimus apie migrantus, mat liepą šalis perims pirmininkavimą ES Tarybai. Bratislava turės stipresnį balsą ES diskusijose, galės nustatyti Tarybos posėdžių darbotvarkę, tarpininkauti sprendžiant įvairius nesutarimus. Daugelis mano, jog tai puiki proga parodyti, kad valstybė yra sąžininga ir patikima partnerė, sustiprinti teigiamą įvaizdį.

Pernai vasarą R. Fico žadėjo ginti slovakų interesus nuo Briuselio diktato. Taigi ne visai aišku, ar šios šalies pirmininkavimas apsieis be nesklandumų. Galimas dalykas, jog pirmininkaujant Slovakijai bus tenkinami Višegrado grupės interesai ir labiau išryškės ES vienybės aižėjimas.

Kai kurie apžvalgininkai yra susirūpinę, kad R. Fico gali pasekti V. Orbano ir J. Kaczynskio keliu – pažeisti vykdomosios valdžios ir teismo savitarpio priklausomybės principą. Tačiau 51 metų socialdemokratas praėjusią savaitę tikino norįs išlaikyti „gyvą demokratiją“. Birmingamo universiteto analitikas Timas Haughtonas mano, kad po rinkimų Slovakijos premjeras sušvelnins savo toną, mat Šengeno erdvė šiai nuo prekybos priklausančiai valstybei labai naudinga.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"