TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migrantų krizė skaldo Europą

2015 09 23 6:00
Migrantai traukia per Vengriją Austrijos sienos link. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiomis dienomis vyksta du svarbūs Europos Sąjungos (ES) susitikimai, per kuriuos sprendžiama, kaip paskirstyti iki 160 tūkst. pabėgėlių ES šalyse. Rytų ir Vidurio Europos valstybės priešinasi privalomoms migrantų priėmimo kvotoms, nes baiminasi, jog tai pakeis jų visuomenę.

Vieną ankstų rytą mažame Čekijos miestelyje persigandusi moteris paskambino į policiją. Susijaudinusi ji sakė ką tik mačiusi tamsiaodį vyrą, vilkintį juodą kombinezoną, persimetusį per petį snaiperio šautuvą.

Netoli Vokietijos sienos esančio miestelio policija netruko surasti šį žmogų. Jis nebuvo "Islamo valstybės" ar kokios kitos teroristinės organizacijos narys. Jis buvo kaminkrėtys, visas suodinas, nešinas savo teleskopiniais šepečiais.

Čekija yra pareiškusi, kad gali priimti daugiau nei 1500 žmonių, bet tik tokiu atveju, jei nebus primesta privaloma sistema. Tačiau žmonių nuotaikos dabartinės krizės akivaizdoje itin priešiškos. Žinoma, čekai yra matę užsieniečių. Šalies vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 10,5 mln. gyventojų turinčioje Čekijos Respublikoje legaliai gyvena 458 tūkst. užsienio piliečių, į šį skaičių neįeina tie, kurie yra įgiję Čekijos pilietybę. Dauguma atvykėlių, neskaitant reikšmingos ir gerai integruotos vietnamiečių bendruomenės, yra baltaodžiai. Tarp jų daug slavų, daugelis yra krikščionys. Musulmonų bendruomenė maža - nesiekia 20 tūkst. žmonių (pagal 2010 metų surašymą). Vienintelis šalyje esantis minaretas - XVIII amžiaus architektūrinis kaprizas neogotikinėje pilyje.

Čekija, kaip ir dauguma kitų buvusių komunistinių jos kaimynių, tiesiog niekada nesusidūrė su imigracija iš Afrikos ir Azijos, transformavusia visuomenę, gomurius ir mąstymą šalyse labiau į vakarus. "Mūsų visuomenė dar nėra labai įvairi ir atvira,. Kai kurios Vidurio Europos šalys, tokios kaip Slovakija, patiria 400 metų trunkančią emigraciją ir vos kelerius metus imigracijos, - sako Milanas Nicas, Vidurio Europos politikos instituto Bratislavoje direktorius. - Ši krizė užgriuvo per staigiai, ją sunku suvirškinti."

Migrantai laukia, kada galės kirsti sieną iš Serbijos į Kroatiją.

Negirdi argumentų

Tai, ką sako Vidurio Europos lyderiai, jų Vakarų kolegos sutinka kritiškai, nors savo šalyse jie puikiai suprasti. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico neseniai kalbėjo apie Europą, kuriai gresia migrantų antpuolis. Jei šalis sutiks su prievartiniu prieglobsčio prašytojų paskirstymu pagal ES kvotų sistemą, "tuomet vieną gražią dieną mes prabusime turėdami 100 tūkst. arabų - nenoriu, kad Slovakija užsikartų šią problemą". Kol kas Slovakija sutiko priimti 200 pabėgėlių, bet norėtų, kad tai būtų krikščionys.

Panašiai kalba ir Čekijos prezidentas Milošas Zemanas. Dar nebūdamas išrinktas prezidentu, jis apibūdino islamą kaip "euroatlantinės civilizacijos priešą". M. Zemano žodžiais, sakyti "nuosaikus musulmonas" - tas pats, kas sakyti "nuosaikus nacis". Dabar prezidentas vadina migraciją cunamiu, kuris paskandins Europą. M. Zemanas pasisako už daug stipresnę ES išorinių sienų apsaugą. Tokio paties požiūrio laikosi ir Varšuva, Bratislava, Budapeštas.

Priešinantis kvotų sistemai dažniausiai pateikiami trys argumentai: kvotos atims iš šalių jų suverenią teisę turėti savo pabėgėlių politiką; jos paskatins atvykti daugiau pabėgėlių; jos negelbės, nes pabėgėliai nenori likti. "Tie žmonės nori vykti į Vokietiją. Kokie mechanizmai bus sukurti, kad jie liktų Čekijos Respublikoje?" - neseniai klausė tos šalies vidaus reikalų ministras.

Visi šitie argumentai nėra neprotingi, tik Vakarų Europos politikai nenori jų girdėti. Migrantų krizė atvėrė naujus įtrūkius visoje ES. Vokietija ir Švedija, kur migrantai nori patekti, sako, jog visa ES turi būti solidari ir dalytis našta. Blogiausia, kad tos plūstančios minios yra ne vien pabėgėliai nuo karo iš Sirijos, Irako, Afganistano ir Eritrėjos, bet ir ekonominiai migrantai iš Balkanų. Kažin ar yra patikimų tikslių skaičių, bet Vokietijos duomenys nuo 2015 metų sausio iki rugpjūčio rodo, kad didžiausia prieglobsčio prašytojų grupė - 55 587 - yra sirai, o po jų eina migrantai iš Albanijos, Kosovo ir Serbijos. Bet daug atvykėlių yra ir iš Bangladešo, Pakistano, Gambijos ir net Rusijos. Mažai kas iš šių šalių turi galimybę gauti legalią teisę gyventi.

Savanoriai dalija vandenį ir maistą Berlyne registracijos laukiantiems migrantams.

Pasipiktinę Vengrijos veiksmais

Šiemet karštuoju migracijos tašku tapo Vengrija, nes ji yra ES narė, priklausanti Šengeno zonai, - vartai į Vokietiją plūstantiems migrantams. Kelias per Graikiją ir Balkanus tapo labai populiarus, nes jis ne toks pavojingas kaip kelias jūra iš Libijos į Italiją. Tačiau laiveliai ir šiuo keliu nenustoja plaukę.

Vengrija atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre, kai rugsėjo 16 dieną riaušių policija paleido vandens patranką ir ašarines dujas į didelę minią migrantų prie Serbijos sienos. Vengrijos pareigūnai sako, kad į policininkus lėkė buteliai ir akmenys, kai jie mėgino neleisti migrantams prasiveržti pro naują pasienio tvorą. Vengrija nuolat kritikuojama, kad tiesia spygliuotos vielos tvorą ir priėmė įstatymus, baudžiančius migrantus už neteisėtą sienos kirtimą. Kai kuriems europiečiams tokios priemonės atrodo drakoniškos, bet dauguma vengrų visiškai palaiko savo vyriausybės poziciją.

Pagal tarptautinę teisę, pabėgėliai turi teisę į apsaugą ir galimybę prašyti prieglobsčio. Pagalbos organizacijos sako, kad stumti juos nuo sienos yra jų teisių pažeidimas. Migrantai, regis, labai gerai žino šią savo teisę ir trauktis neketina.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas įspėjo, kad krikščioniškam Europos paveldui iškilo pavojus, nes dauguma migrantų - musulmonai. Jis kaltina Vokietiją, kad savo politika ši skatina migrantų antplūdį, ir atmeta Europos Komisijos siūlomą įvesti kvotų sistemą.

Migrantai laukia registracijos ir pagalbos Berlyne.

Traukia minų laukais

Vengrijos politiką kritikuoja ir jos kaimynės Serbija, Kroatija bei Rumunija. Kai Vengrija uždarė savo sieną su Serbija, migrantai plūstelėjo į Kroatiją, naujausią ES narę, bet dar nepriklausančią Šengeno zonai. Kroatijos užsienio reikalų ministrė Vesna Pusic sakė, jog šalis suteiks prieglobstį keliems tūkstančiams migrantų, bet negali priimti dešimčių tūkstančių. Kroatijos premjeras Zoranas Milanovičius iš pradžių pareiškė, jog Kroatija leis migrantams kirsti jos teritoriją, Vengrijos politiką jis vadino "žalinga ir pavojinga", bet rugsėjo 17 dieną Kroatija uždarė 7 iš 8 savo sienos su Serbija perėjų. Migrantai buvo įspėti, kad rizikuoja pakliūti į minų laukus, jei mėgins patekti į Kroatiją laukais, apeidami sienos kontrolės punktus. Minų yra likusių nuo kroatų ir serbų pajėgų susirėmimų per buvusios Jugoslavijos karus. Nepaisant to, pranešama, kad migrantai vis tiek traukia į Kroatiją laukais. Kroatija skelbia reguliuojanti migrantų srautus ir toliau teikianti jiems perėjimą į šiaurę, neregistruodama jų kaip pabėgėlių.

Serbai rodo migrantams kur kas daugiau tolerancijos ir svetingumo. Dabar, kai migrantams sunkiau pakliūti į Vengriją, šalyje steigiami papildomi prieglobsčio centrai. Tačiau migrantai Serbijoje, kandidatėje į ES, neužsibūna - jie pasuko į Kroatiją. Serbijos premjeras Aleksandaras Vučičius pasmerkė Vengrijos elgesį kaip "žiaurų ir neeuropietišką".

Šengeno zonai priklausanti ir arčiau turtingesnių Šiaurės Europos šalių esanti Slovėnija irgi yra Vengriją aplenkiančių migrantų tranzito šalis. Iš pradžių Slovėnijos premjeras Miro Ceraras sakė, kad jo maža Alpių valstybė laikysis Šengeno laisvo judėjimo taisyklių, nagrinės prieglobsčio prašymus ir nesuteiks koridoriaus į Austriją pakliūti norintiems pabėgėliams. Rugsėjo 17 dieną Slovėnija sustabdė traukinių susisiekimą su Kroatija. Tą pačią dieną Slovėnijos riaušių policija panaudojo ašarines dujas prieš žmones, mėginančius pėsčiomis kirsti sieną. Dabar Slovėnija laipina migrantus į autobusus ir veža į priėmimo centrus netoli Austrijos sienos.

Šią šalį migrantai užplūdo kelyje į Pietų Vokietiją. Austrija, regis, visai jų nelaukia, buvo kritikuota už tai, kad yra turtinga, o negali pasirūpinti keliais varganais priėmimo centrais. Tačiau migrantai nelinkę užsilikti ir Austrijoje. Šalis laikinai atkūrė pasienio patikras, kaip ir Vokietija bei Slovakija, Šengeno sutartis tai leidžia susiklosčius ypatingoms aplinkybėms. Migrantų srautui nesibaigiant, Austrija pasitelkė į pagalbą 2200 karių, bet šie veikia ne kaip pasieniečiai. Minios migrantų vis dar telkiasi Vienos pagrindinėje stotyje, kur laukia traukinių į šiaurę.

Iki šiol Rumunija, pareiškusi protestą Vengrijai dėl jos planų ir nuo Rumunijos atsitverti siena, nebuvo migrantų tranzito šalis, bet tai gali pasikeisti. Bukareštas priešinasi privalomoms kvotoms, sutinka priimti daugiausia 1785 migrantus savanoriškais pagrindais.

Migracijos tema labai jautri Rumunijoje. Šalis daug metų mėgina įstoti į Šengeno zoną, bet kai kurios ES narės, ypač Olandija, su tuo nesutinka. Pastaraisiais metais daugybė neturtingų romų (čigonų) plūsta iš Rumunijos į turtingesnes ES valstybes kaip ekonominiai migrantai. Dėl jų kyla įtampa, ypač Prancūzijoje, kur romų įkurtas nelegalias stovyklas išdraskė policija. Britų policininkai taip pat priversti vaikyti romus, kurie įsikuria miestų parkuose, aplinkinių siaubui.

Braška per siūles

Vokietijos valdžia ir vyriausybinės struktūros vos susitvarko su žmonių antplūdžiu. Praėjusią savaitę atsistatydino Vokietijos migracijos tarnybos vadovas. Prieš tai jis pareiškė, kad norint išnagrinėti susikaupusius prieglobsčio prašymus - daugiau kaip 250 tūkst. - reikia papildomai daugiau kaip 9 tūkst. teisininkų. Pagalbai pabėgėliams Vokietija skiria papildomus 9 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad kitoms sritims 2016 metų biudžetą reikės sumažinti 2,5 mlrd. eurų. Vien Berlyne per ateinančius 10 mėnesių bus pastatyta apie 30 tūkst. butų pabėgėliams, kurie gaus prieglobstį. Reikės priimti į darbą 20 tūkst. mokytojų. Šią savaitę Bundestagas priims įstatymus, kuriais bus mažinamos pašalpos ir plečiamos policijos galios deportuoti tuos, kurie negaus prieglobsčio. Vokietijos vidaus reikalų ministras taip pat pristatys projektą už ES ribų steigti centrus, į kuriuos bus siunčiami migrantai, negavę teisės likti ES.

Kol kas Berlynas nelinkęs pripažinti, kad svetingumo politika, kurios laikosi Vokietija, provokuoja chaosą kaimynų valstybėse ir kelia pavojų suskaldyti Europą palei buvusią geležinės uždangos liniją. Berlyno keliami reikalavimai ES partnerėms priimti pabėgėlius šioms atrodo kaip liberalios imperijos noras primesti savo kosmopolitines vertybes. Todėl šios savaitės ES debatai aukščiausiu lygiu yra kulminacija, galinti sugriauti ES koncepciją, rytinėms šalims atsisakant priimti musulmonus. Vokiečių politikai grasina atimti iš tokių šalių finansavimą.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"