TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Migrantų tragedija sugėdino ES

2015 04 21 6:00
Tragediją išgyvenęs migrantas iš Bangladešo sakė, kad laive galėjo būti apie 950 žmonių. AFP/Scanpix nuotraukos

Europos Sąjunga (ES) sulaukė kaltinimų, jog pernelyg vangiai reagavo į humanitarinę krizę Viduržemio jūros regione. Europos šalių vadovai sekmadienį išreiškė didžiulį susirūpinimą čia įvykusia pastarąja tragedija ir ragino imtis ryžtingesnių priemonių užkirsti tam kelią. Tačiau politikos apžvalgininkai ironiškai klausė, kiek dar žmonių turės paskęsti Viduržemio jūroje, kad ES pagaliau pakeistų savo migracijos ir prieglobsčio politiką?

Vakar prie Graikijai priklausančios Rodo salos Egėjo jūros rytuose ant seklumos užplaukė ir apvirto dešimtis migrantų plukdęs laivas, mažiausiai 3 jo keleiviai nuskendo. Kaip informavo vienas Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnas, buvo išgelbėta 80 migrantų, 23 iš jų nuvežti į ligoninę.

Vėliau tą pačią dieną Tarptautinė migracijos organizacija gavo pranešimą apie dar vieną nelaimę iš Viduržemio jūroje skęstančio laivo. Juo plaukė daugiau nei 300 žmonių, iš jų mažiausiai 20 nuskendo. Žinios apie šiuos incidentus pasklido kaip tik tuo metu, kai skubiai sušauktame ES užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų susitikime Liuksemburge šalių lyderiai aptarinėjo sekmadienio nelaimę, per kurią galėjo žūti daugiau kaip 700 migrantų.

Ši tragedija įvyko naktį į sekmadienį, kai prie Libijos krantų apvirto vienas žvejybos laivas, gabenantis į Europą patekti norinčius migrantus. Manoma, kad 20 metrų ilgio vandens transporto priemonė apvirto, kai prie jo priartėjus prekybiniam laivui migrantai susispietė vienoje savo laivo pusėje. Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro atstovė spaudai Italijos naujienų kanalui „Skytg24“ teigė, kad išsigelbėjo tik 28 žmonės.

Pasak tragediją išgyvenusio migranto iš Bangladešo, tame laive galėjo būti apie 950 žmonių. Jo teigimu, daugelis buvo užrakinti po deniu esančiose patalpose.

Migrantai bėga nuo karų ir skurdo Vidurio Rytuose bei Afrikoje. Sausuma jie pasiekia Libiją, o iš čia perpildytais laivais kartais net neturėdami kompaso plaukia į Europą.

Nesutarimai dėl gelbėjimo misijos

Italija praėjusių metų pabaigoje nutraukė savo karinių jūrų pajėgų vykdytą paieškų ir gelbėjimo operaciją „Mare Nostrum“, protestuodama dėl vis didėjančių tam išlaidų. Šios operacijos vykdymą iš dalies finansavo Europos Komisija, tačiau italai prašė daugiau lėšų, aiškindami tuo, kad jiems tai yra nepakeliama našta. Bendrijos narės šį prašymą atmetė. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija atsisakė skirti pinigų teigdama, jog paieškos ir gelbėjimo operacijos Viduržemio jūroje tik skatina daugiau migrantų rizikuoti žūtbūt patekti į Europą.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini vakar pareikalavo imtis neatidėliotinų priemonių.

Vokietijos migracijos, pabėgėlių ir integracijos reikalų ministrė Aydan Ozoguz kritikavo sprendimą panaikinti "Mare Nostrum" misiją. Kaip teigė ji, nerealu tikėtis, kad sustabdžius šią programą žmonės liausis mėginę patekti į Europą.

"Mare Nostrum" pernai lapkritį pakeitė ES pasienio kontrolės misija, vadinama "Tritonu". Tai mažesnė operacija, turinti mažesnę veiksmų laisvę ir tik trečdalį prieš tai buvusio biudžeto. Ši programa taip pat sulaukia nemažai kritikos, nes vykdo tik ES sienos stebėseną. Kai kurių šalių vadovai po sekmadienio tragedijos skatino misiją išplėsti, kad jūroje būtų galima vykdyti ir gelbėjimo operacijas. Šiuo metu už skęstančių laivų gelbėjimą atsakingos tos ES narės, prie kurių krantų ištinka nelaimė. JT pabėgėlių organizacijos vadovas Antonio Guterresas pareiškė, jog ES, norėdama suvaldyti migrantų krizę, turi dislokuoti stipresnes gelbėtojų komandas. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as aiškino, jog šiai krizei įveikti reikia daugiau laivų ir lėktuvų, kurie patruliuotų jūroje.

Tačiau Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi nurodė, kad didesnis skaičius laivų Viduržemio jūroje problemos neišspręs. Jis pabrėžė, kad pirmiausia nereikia leisti nelegalių migrantų laivams išplaukti iš Libijos uostų. Kai kurie Italijos politikai ragino įvesti karinę jūrų blokadą. Tačiau premjeras patikino, jog tai tik padėtų nelegalius imigrantus plukdantiems asmenims, nes jūroje plaukiotų daugiau laivų, kurie galėtų gelbėti atvykėlius.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas nepritarė sprendimui plėsti operaciją ir sakė, kad veiksmingesnis būdas tokias krizes suvaldyti – ieškoti ir bausti neteisėtu žmonių gabenimu besiverčiančius asmenis. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris taip pat mano, jog svarbiausia stabilizuoti tokias šalis kaip Libija. Dabar Šiaurės Afrikoje yra labai palankios sąlygos nelegaliai gabenti žmones į Europą.

Kaltina cinizmu

Švedijos teisingumo ir migracijos ministro Morgano Johanssono tvirtinimu, kuo daugiau šalių turi prisiimti atsakomybę dėl pabėgėlių. Maltos ministras pirmininkas Josephas Muscatas sakė: „Ateis laikas, kai Europa bus griežtai teisiama dėl savo neveiklumo, kaip buvo teisiama, kai užsimerkė prieš genocidą.“ Jo teigimu, ši tragedija dar kartą įrodo, kad Italijai ir Maltai reikia daugiau Europos partnerių paramos norint įveikti tokią krizę.

BBC politikos apžvalgininkės Katya Adler teigimu, kol diplomatai švaistosi skambiais pareiškimais, kad reikia įveikti humanitarinę krizę, Viduržemio jūra virsta milžiniškomis kapinėmis. Čia išryškėja pagrindinis ES trūkumas: norint suvaldyti situaciją reikia visų 28 valstybių politinės valios, bendrų veiksmų derinimo ir finansų. Deja, tai pasiekti nelengva.

Vokietijos teisininkas Haribertas Prantlas sakė, kad ES galėtų išgelbėti iš pragaro Sirijoje ir Libijoje mėginančius pabėgti žmones, tačiau verčiau ciniškai leidžia jiems paskęsti. Tarptautinės humanitarinės pagalbos nevyriausybinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ Italijos padalinio vadovas Lorisas De Filippi piktinosi, kad masinė kapavietė Viduržemio jūroje puikiai parodo, kaip neatsakingai vykdoma ES užsienio politika.

„Deutsche Welle“ politikos apžvalgininkas Johannesas Beckas nurodė būdus krizei įveikti. Jo manymu, pagalbos operacijas reikia vykdyti visoje Viduržemio jūroje, o ne tik Europos pakrantėse. Maža to, būtina, kad visos Bendrijos šalys prisidėtų finansiškai. Politikos apžvalgininkas taip pat pažymėjo, kad būtina reformuoti Bendrijos imigracijos politiką – palengvinti prieglobsčio suteikimo procedūras. Pasak J. Becko, Europos gyventojai sensta, todėl ateityje žemynui reikės atvykėlių. ES turėtų nustatyti priežastis, kodėl žmonės palieka savo valstybes ir plūsta į Europą. Be to, Bendrijai derėtų stebėti žmogaus teises tokiose šalyse kaip Eritrėja.

Remiantis JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro duomenimis, vos per savaitę (balandžio 10-17 dienomis) pavyko išgelbėti apie 13,5 tūkst. migrantų, kurie mėgino pasiekti Europos krantus. Nuo šių metų pradžios iki balandžio vidurio žuvo apie 900 migrantų. 2015 metais iš Šiaurės Afrikos į Europą jau atvyko 31,5 tūkst. žmonių. Pernai Viduržemio jūrą kirto apytikriai 218 tūkst. migrantų, 3,5 tūkst. jų žuvo. 2014-aisiais vien tik į Italiją mėgino patekti 170 tūkst. migrantų.

***

Didžiausios pastarųjų metų tragedijos Viduržemio jūroje

2013 metų spalį žuvo daugiau kaip 360 žmonių, daugiausia iš Eritrėjos ir Somalio. Netoli Lampedūzos salos sugedus laivui jie susikūrė lauželį, kad atkreiptų pakrančių apsaugos pareigūnų dėmesį, tačiau ugniai išplitus kilo panika ir laivas nuskendo.

2014 metų rugsėjį mažiausiai 300 migrantų nuskendo netoli Maltos. Kitu laivu neteisėtai migrantus gabenę asmenys nurodė šiems perlipti į mažesnį laivą. Tačiau žmonės baiminosi, kad šis jų neišlaikys. Migrantams atsisakius perlipti į kitą laivą, įpykę „kontrabandininkai“ jį taranavo tol, kol šis nuskendo. Išgyvenusieji sakė, kad tai buvo masinė žmogžudystė.

2015 metų vasarį nuskendo 300 migrantų. Iš Libijos į Europą išplaukė keturios valtys: viena apvirto, kita dingo atviroje jūroje, o dar dvi valtys dėl blogų orų suiro.

2015 metų balandžio 12 dieną 400 migrantų žuvo laivui apvirtus netoli Libijos.

2015 metų balandžio 19 dieną apie 700-950 migrantų nuskendo, kai Libijos vandenyse į pietus nuo Lampedūzos salos apvirto laivas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"