TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Milijonai migrantų apgulė Europą

2015 07 30 6:00
Migrantai iš Afrikos prausiasi ir valosi dantis Paryžiaus gatvėje. AFP/Scanpix nuotraukos

Šimtai laivelių iš Afrikos kasdien kerta Viduržemio jūrą, tūkstančiai skurdžių žygiuoja iš Balkanų, būriais ir pavieniui braunasi į tunelį po Lamanšu... Tokio migrantų šturmo iš visų pusių Europa dar nėra patyrusi.

Desperatiškos šių žmonių pastangos patekti į Angliją per Lamanšo tunelį pasiekė naujas aukštumas, kai apie 2 tūkst. jų mėgino įsiveržti į bendrovės „Eurotunnel“ terminalą Prancūzijos Kalė uostamiestyje. Pastarosiomis dienomis migrantai šturmavo tunelį kelis kartus. Po vieno tokio incidento jame rastas žuvęs žmogus, greičiausiai partrenktas sunkvežimio. Jauno sudaniečio kūną aptiko „Eurotunnel“ komanda. Dar trys migrantai susižalojo mėgindami įšokti į traukinius.

„Eurotunnel“ prieigose būriuojasi šimtai žmonių, laukiančių progos prasmukti į tunelį. Bendrovė stengiasi atremti jų pastangas patekti į Didžiąją Britaniją net rizikuojant gyvybe. Nėra dienos, kad migrantai nebandytų to daryti. Nuo birželio pradžios per tokius mėginimus jau žuvo 9 žmonės.

Migrantai buvo sutrikdę tunelio darbą beveik visą antradienį. Didžiojoje Britanijoje keleiviams teko laukti apie valandą, Prancūzijoje – maždaug pusvalandį, abiejose pusėse nusidriekė eilės sunkiojo transporto.

Kaip rodo naujausi duomenys, liepos pradžioje Kalė teritorijoje buvo apsistoję apie 3 tūkst. migrantų, daugiausia atvykėlių iš Etiopijos, Eritrėjos, Sudano ir Afganistano. „Eurotunnel“ teigia nuo sausio sustabdžiusi daugiau kaip 37 tūkst. žmonių, nelegaliai mėginusių patekti į jos terminalą Prancūzijoje ir per šį pasiekti Angliją. Bendrovė taip pat tvirtina skyrusi 13 mln. eurų komplekso apsaugai stiprinti, o iš viso nuo migrantų antplūdžio į Kalė pradžios turėjusi išleisti per 160 mln. eurų papildomoms apsaugos priemonėms, tokioms kaip atlyginimai apsaugininkams, tvoros, apšvietimo infrastruktūra, vaizdo kameros.

Šimtams pabėgėlių Dresdene įkurtas palapinių miestas.

Britai stato naują tvorą

Į Londoną tartis dėl migrantų atvyko Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pažadėjo, kad jo vyriausybė padarys viską krizei įveikti. Ji jau skyrė papildomus 7 mln. svarų sterlingų naujoms tvoroms tunelio prieigose tverti. Beveik 2 km ilgio tvoros įrengimo darbai pradėti šį mėnesį ir netrukus turėtų būti baigti.

"Užjaučiu atostogautojus, kurie negali pasiekti Kalė dėl tenykščių trikdžių", - sakė D. Cameronas. Jis pažadėjo dirbti kartu su prancūzais, kad tokiai padėčiai būtų padarytas galas, imtasi papildomų saugumo priemonių ir skirtos reikalingos investicijos.

Prieš imigrantus nusistačiusios Nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as reikalauja į kovą su nelegaliais atvykėliais įtraukti ir armiją. Jo nuomone, ieškant tokių žmonių į Didžiąją Britaniją įvažiuojančias transporto priemones turėtų tikrinti kariai. Tam pritaria ir transporto asociacijų atstovai. Pasak jų, treniruoti kariai žino, kaip tai daryti. Bet tai tik vienas iš galimų sprendimų, kuriuos svarsto vyriausybė. Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Theresa May pabrėžė, kad kalbama apie nusikalstamas gaujas, prekeivius žmonėmis, kurie darosi pelną iš kitų nelaimės.

Britams labiausiai rūpi, ar už papildomą saugumą turi būti mokama tik iš jų kišenės. Juk didžiausia problema - Kalė mieste, Prancūzijoje. Premjeras D. Cameronas nurodė, kad dabar ne metas baksnoti vienas į kitą pirštais, reikia bendradarbiauti. Prancūzijos valdžia taip pat imasi papildomų saugumo priemonių, kuria Kalė naują saugumo zoną į Jungtinę Karalystę važiuojantiems sunkvežimiams.

Pabėgėliai apgulę ne tik Kalė, jų pilna visur Prancūzijoje. Pirmadienį Paryžiaus valdžia išardė maždaug 200 migrantų, daugiausia iš Eritrėjos ir Sudano, stovyklą vienoje iš centrinių sostinės gatvių. Čia jie nakvojo ir prausėsi tiesiog šaligatvių vandeniu. Tiems žmonėms pasiūlytas prieglobstis pabėgėlių centruose Paryžiaus pakraščiuose.

Sėkmingai "Eurotunnel" terminalą kirtę migrantai traukia bėgiais, kad patektų į autobusus, vykstančius į Didžiąją Britaniją.

Ragina grįžti prie vizų

Su neregėtu migrantų srautu iš Balkanų susidurianti Vokietija taip pat mėgina ieškoti išeičių - skamba raginimai grąžinti vizų režimą Balkanų šalims ir paskelbti "saugiomis" daugiau valstybių, iš kurių jie ateina. Atvykėliams iš saugiomis laikomų šalių prieglobstis beveik niekada nesuteikiamas. Valdžia išsiunčia tokius žmones atgal, nes jiems labai sunku įrodyti, kad yra politinio, religinio ar etninio persekiojimo aukos.

Saugiomis siūloma paskelbti Albaniją, Kosovą ir Juodkalniją. Nuo gruodžio, kai toks statusas buvo suteiktas Bosnijai ir Hercegovinai, Makedonijai bei Serbijai, prieglobsčio prašytojų iš šių šalių padaugėjo tik 12 proc., o iš Albanijos, Kosovo ir Juodkalnijos - daugiau kaip 500 procentų!

Migrantų iš Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos bei Serbijos padaugėjo panaikinus vizas šių valstybių piliečiams, tad jų grąžinimas būtų gera priemonė migracijai stabdyti. Europos Sąjunga (ES) įvedė bevizį režimą, kad buvusios Jugoslavijos šalys greičiau atsigautų po karo ir integruotųsi į Europą. Vokietija, kaip ir virtinė kitų valstybių, priklauso Šengeno zonai, kurioje galioja laisvas judėjimas, o vizų įvedimas sprendžiamas ES lygmeniu, pritariant kvalifikuotai daugumai.

Su baisiu pabėgėlių iš Balkanų srautu susiduria ir Vengrija. Daugelis atvykstančių žmonių yra romai (čigonai), visiško skurdo genami iš Kosovo.

Žmones, protestuojančius prieš pabėgėlių atvykimą į Dresdeną, tramdė policija.

Pribloškiantys skaičiai

Migracijos iš Balkanų klausimas buvo svarbiausias šią savaitę per specialų regioninį susitikimą Badeno-Viurtembergo žemėje, Pietvakarių Vokietijoje. Čia net valdančiųjų kairiųjų atstovai jau atsargiai pasisako už naujas priemones, kurių seniai ragina imtis opozicijoje esantys konservatoriai.

Kad susidorotų su migrantų antplūdžiu, Badenas-Viurtembergas padidino lovų skaičių jiems iki 9 tūkstančių. Šiais metais žemė tikriausiai sulauks 50 tūkst. prieglobsčio prašytojų - dvigubai daugiau negu pernai.

Visos Vokietijos mastu pabėgėlių skaičius šiemet sieks beveik pusę milijono. Pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota 180 tūkst. prieglobsčio prašymų - dvigubai daugiau nei tuo pat metu pernai. Vokietijos išlaidos, susijusios su imigrantais, šiemet sieks 5 mlrd. eurų; 2014-aisiais šalis tam išleido 2,2 mlrd. eurų.

Įtampą Vokietijoje didina ne tik pribloškiantys skaičiai, bet ir pastarųjų dienų išpuoliai. Buvo užpulti migrantų gyvenami centrai, Dresdeno priemiestyje susprogdintas pabėgėliams padedančio konsultanto automobilis. Bavarijoje apie 20 žmonių teko skubiai evakuoti iš bendrabučio, kai jame pratrūko muštynės su grupe vietinių.

Šiemet atvykėlių gyvenamų vietų užpuolimų Vokietijoje jau būta per 200, daugiau nei per visus praėjusius metus. Dėl jų paprastai kaltinami neapykanta imigrantams pasižymintys karingi dešinieji radikalai.

Pirmadienio vakarą rytiniame Dresdeno mieste prieš imigraciją nusistatęs judėjimas "Pegida" surengė demonstraciją, kurioje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių. Jie protestavo prieš laikiną pabėgėlių centrą - naują palapinių miestelį, praėjusią savaitę įkurtą viename Dresdeno rajonų. Visą pastarąjį laiką šiame Vokietijos mieste vyko kraštutinės dešinės aktyvistų ir pabėgėlių šalininkų susidūrimai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"