TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ministrai - Rusijos politikos liokajai

2011 07 28 0:00
Austrijos teisingumo ministrė Beatrix Karl ir Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius J.Kyrle pasidavė Rusijos spaudimui, o Austrijos prezidentas Heinzas Fischeris juos pateisino.
AFP/Scanpix nuotraukos

Austrijos nacionalinės tarybos deputatas Peteris Pilzas savo tinklaraštyje išsamiai aprašė Michailo Golovatovo sulaikymo aplinkybes.

Darosi vis aiškiau, kad Austrijos teisingumo ir užsienio reikalų ministerijos susitarė paleisti žudynėmis įtariamą KGB karininką M.Golovatovą. Už tai atsakingų reikėtų ieškoti Užsienio reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus Johanneso Kyrle aplinkoje, Generalinėje prokuratūroje ir Teisingumo ministerijoje.

Teisingumo ministrė, užsienio reikalų ministras ir generalinis sekretorius melavo. Šis melo statinys jau ėmė griūti. Kornoiburgo generalinis prokuroras paaiškino, kad sulaikymo terminas sutrumpintas ir KGB veikėjas greitai paleistas gavus Teisingumo ministerijos nurodymą, nors Šengeno informacinės sistemos "Sirene" paieškos dokumentas patvirtina, kad buvo svarus pagrindas jį suimti.

Teisingumo ministrė, užsienio reikalų ministras ir jų aukščiausieji pareigūnai pasidavė Rusijos spaudimui. Jie pasinaudojo tarnybine padėtimi siekdami padėti pasprukti svarbiausiam kruvinosios nakties Vilniuje įtariamajam. Baimindamiesi Rusijos atsakomųjų veiksmų, jie tapo politinių nusikaltėlių bendrininkais.

Jie - nusipelnę Austrijos bananų respublikos atstovai.

Melas

Atsakydamas į klausimą, ar M.Golovatovo paleidimui turėjo įtakos Rusijos įsikišimas, Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius J.Kyrle aiškiai atsakė "ne". Atvirai pamelavo.

Liepos 15-ąją, penktadienį, nuo pusės pirmos nakties rusų ambasadorius bombardavo Užsienio reikalų ministeriją skambučiais. Šantažo objektais tapo paprasta tarnautoja, ambasadorė ir pats J.Kyrle. Grasinimų pobūdis įprastas: diplomatinės ir ekonominės pasekmės, o tai iki šiol Austriją visuomet paveikdavo. J.Kyrle ėmėsi priemonių ir 3 val. 40 min. nurodė išversti iš lovos atsakingus Teisingumo ministerijos tarnautojus, kad jie kuo greičiau atvyktų į ypatingąjį posėdį.

Tą pačią dieną įvyko du ypatingieji posėdžiai: vienas Užsienio reikalų ministerijoje, kitas - 9 val. 30 min. Vidaus reikalų ministerijoje, surengtas viešojo saugumo generalinio sekretoriaus. Posėdyje Vidaus reikalų ministerijoje dalyvavo Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijų atstovai. Sutarta M.Golovatovą paleisti ne pasibaigus įstatymo leidžiamam 18 dienų terminui, o po 18 valandų.

Iki 14 val. Lietuva turėjo pateikti M.Golovatovo kaltės įrodymus, nors per tokį trumpą laiką nebuvo jokių galimybių atlikti administracinių procedūrų tarp Lietuvos ir Austrijos. Bet Lietuva buvo greitesnė, nei tikėtasi, ir atsiuntė dokumentus. Tačiau Teisingumo ministerija į juos neatsižvelgė.

M.Golovatovui padėjo pasprukti trys ministerijos. Trys austrų ministrai rusų slaptųjų tarnybų interesus iškėlė aukščiau už Austrijos teisinę sistemą. Trys austrų ministrai tapo rusų politikos liokajais.

Nuslėpimas

"Esu įsitikinęs, kad Austrija neturėjo blogų ketinimų ir nenorėjo nieko slėpti", - netrukus pasakė Austrijos prezidentas, taip juos išteisindamas.

Žinoma, kad į "Golovatovo bylą" buvo kišamasi ir jis dangstomas. Ir ne tik. Buvo taip:

Ketvirtadienis, liepos 14 d.

16 val. 45 min. Pasienio policija Vienos Švechato oro uoste sulaikė M.Golovatovą pagal 2010 metų spalio 18 dieną išduotą Europos suėmimo orderį.

M.Golovatovas turėjo Suomijos išduotą Šengeno vizą. Pasirodo, su šia viza, nepaisydamas galiojančio Europos suėmimo orderio, M.Golovatovas aštuonis kartus buvo įvažiavęs į Europos Sąjungą (ES). Tačiau tik austrų policininkai pirmieji sulaikė žudynėmis kaltinamą KGB veikėją.

Apie tai buvo pranešta Kornoiburgo prokuratūrai, o per Austrijos Europos ir tarptautinių reikalų ministeriją ir Rusijos ambasadai, kad sulaikytasis pagal Vienos konsulinės teisės konvenciją galėtų susisiekti su savo tėvynės atstovais. Kornoiburgo generalinis prokuroras, pasitaręs su Teisingumo ministerija, nusprendė susisiekti su Lietuvos atstovais ir nurodyti terminą, per kurį jie turėtų pateikti ekstradicijos dokumentus, t. y. iki kitos dienos 10 val. ryto.

Po 19 val. Švechate pasirodė Rusijos ambasadorius Sergejus Nečajevas su savo konsulinio skyriaus pavaduotoju. Jie susitiko su M.Golovatovu. Pokalbis buvo ilgas.

Apie 24 val. Austrijos Europos ir tarptautinių reikalų ministerijos spaudos tarnybai paskambinta iš Rusijos ambasados ir pareikalauta sujungti su generaliniu sekretoriumi bei kitais vadovaujančiais pareigūnais. Kaip pranešė Austrijos Europos ir tarptautinių reikalų ministerijos darbuotojai, Rusija reikalavo tuoj pat paleisti M.Golovatovą.

Spaudos tarnyba informavo konsulinį skyrių ir generalinį sekretorių, tačiau ministrui nebuvo pranešta. Naktį Vidaus ir Teisingumo ministerijų pareigūnams buvo nurodyta rasti bendrą sprendimą.

Penktadienis, liepos 15 d.

9 val. 30 min. Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo generalinio sekretoriaus kabinete buvo surengtas ypatingasis posėdis, kuriame dalyvavo atsakingi Teisingumo bei Europos ir tarptautinių reikalų ministerijų pareigūnai. Visi departamentai pateikė turėtą informaciją. Nutarta nurodyti Lietuvos institucijoms galutinį terminą (iki 14 val.) pagrįsti ekstradicijos reikalavimą, o šiam terminui pasibaigus, t. y. 14 val., M.Golovatovą nedelsiant paleisti ir pirmuoju lėktuvu išskraidinti į Rusiją. Posėdžio dalyviai pabrėžė, kad terminas turi būti labai trumpas.

10 val. Teisingumo ministerija pareikalavo, kad Lietuvos generalinė prokuratūra iki 14 val. pateiktų papildomos informacijos. Per keturias valandas reikėjo spėti nusiųsti pranešimą Lietuvai, jį išversti, perduoti Generalinei prokuratūrai, ten įvertinti, grąžinti į ministeriją, iš ten persiųsti į Vieną, išversti ir įteikti Kornoiburgo generaliniam prokurorui.

Tačiau, vos pasibaigus nurodytam terminui - tuoj po 14 val., į Teisingumo ministeriją atkeliavo dokumentai iš Lietuvos. Tai buvo 13 puslapių kaltinimas lietuvių kalba. Teisingumo ministerijos pareigūnai konstatavo, kad M.Golovatovo pavardė jame minima du kartus ir, informavo teisingumo ministrę. Tačiau buvo atsisakyta pailginti sulaikymo laiką, kol bus išverstas kaltinimo tekstas. Nedelsiant buvo informuotas ir Kornoiburgo generalinis prokuroras bei Švechato policijos direkcija. Kaltinimas iki šiol nėra iki galo išverstas.

1994 metų rugsėjo 22 dieną Austrijos Aukščiausias Teismas ir Generalinė prokuratūra pripažino: "Esant tinkamam užsienio suėmimo orderiui, nereikia griežtai tikrinti pateiktų įtarimų kaip ir kardomojo suėmimo ar sulaikymo pratęsimo atveju vykstant Austrijos baudžiamajam teismo procesui." Taigi reikėjo tik įsitikinti, ar arešto orderyje minimas M.Golovatovas ten dalyvavo, ar jis buvo nurodytos organizacijos narys ir ar ši organizacija įtariama šiuo nusikaltimu.

Bet Austrija pareikalavo daugiau. Todėl bendra Teisingumo, Vidaus bei Europos ir tarptautinių reikalų ministerijų strategija buvo neteisėta.

18 val. M.Golovatovas buvo įsodintas į "Aeroflot" lėktuvą, skrendantį į Maskvą.

Artimas vyriausybei ir gerai informuotas Rusijos laikraštis "Kommersant" pacitavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos šaltinį: "Per Užsienio reikalų ministeriją ir mūsų ambasadą Vienoje imtasi demaršo paaiškinti austrų partneriams, kad M.Golovatovo byla politizuota. Jie tai išnagrinėjo ir padarė išvadą."

Tarptautinės antiteroristinės grupuotės "Alfa" veteranų asociacijos vado pavaduotojas Aleksejus Filatovas laikraščiui "Novyje izvestija" pareiškė, kad M.Golovatovas paleistas Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir Generalinės prokuratūros pastangomis.

Būtent to ir reikėjo baimintis.

Sąmokslas?

Ar trijų ministerijų ministrai ir pareigūnai susimokė atstovauti Rusijos interesams Austrijoje?

Žinoma, ne. Kas pažįsta Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų pareigūnus, žino, kad jie nesinaudoja tarnybine padėtimi. Jei kalbama apie Rusijos vyriausybės atstovą, imama skrupulingai tikrinti, siekiant išvengti bet kokios klaidos. Geriausiai tai sekasi nieko nedarant.

Rusijos atveju galioja konstanta: rusams visada sekasi gerai, o teisinei valstybei - blogai:

* Austrijos kariuomenę šnipinėjęs Vladimiro Putino žentas buvo suimtas, bet per naktį staiga tapo "diplomatu".

* Umaro Israilovo nužudymo byloje kaltinimo liudytojas rengėsi liudyti, bet buvo išsiųstas į Maskvą. Jo greičiausiai jau nebėra gyvo.

* Apie 40 viskam pasirengusių Ramzano Kadyrovo agentų kursavo tarp Vienos ir Grozno, saugomi Rusijos FSB, o Austrijos vidaus reikalų ministerija jiems suteikė pabėgėlių statusą.

* Paskutinis atvejis - KGB agento, siautėjusio Lietuvoje, paleidimas.

Visi elgiasi korektiškai.

Trečiadienis, liepos 20 d.

Įtariamojo ruso žudiko nebėra. Lietuviai teisėtai piktinasi. Teisingumo ministrė padėjo rusui pasprukti mažiau nei po 24 valandų. Bet ką ji galėjo padaryti?

Tai paprasta.

Per 48 valandas buvo galima dar kartą paklausti Lietuvos ir pranešti jai apie būsimą paleidimą.

Ar arešto orderis pakankamai pagrįstas, galėjo patikrinti ir Austrijos valdžios institucijos (pavyzdžiui, peržiūrėti duomenis internete, paskambinti į Lietuvą ar į jos ambasadą).

Jei perduoti dokumentai tikrai buvo lietuvių kalba, juos buvo galima išversti ir Austrijoje.

Teisingumo ministrė turėjo laiko - 96 valandas: 48 valandas perkelti iš policijos į teismą ir dar 48 valandas priimti sprendimą dėl kardomojo sulaikymo.

Tačiau po mažiau nei 20 valandų rusas buvo paleistas. Ministrė asmeniškai priėmė sprendimą. Kaip ir jos pirmtakams, jai svarbesni ekonominiai santykiai su Maskva, o ne įsipareigojimai teisinei valstybei. Jos sprendimui įtakos turėjo ir stiprus Rusijos ambasados kišimasis. V. Putino žmonės žinojo: į Kremliaus signalus Austrija visada atsižvelgia.

V.Putinui parodžius į dujotekį, Austrijos vyriausybė puola ant kelių. Taip buvo Rusijos prezidento žento, šnipinėjusio Austrijoje, 40 čečėnų agentų, kurie saugomi rusų slaptosios tarnybos FST kaip pabėgėliai galėjo Austrijoje persekioti savo tėvynainius, atvejais. Taip atsitiko ir dabar, sulaikius M.Golovatovą.

* * *

"Austrijos valdžios institucijos neturi kuo didžiuotis, kalbant apie M.Golovatovą. Įprasta, kad tokie incidentai aptariami per ES teisingumo ministrų diskusijas", - sakė eurokomisarė V.Reding ir pridūrė, kad ją stebinta Austrijos valdžios atstovų pareiškimas, jog Europos Komisija pritaria Austrijos sprendimui leisti Rusijos piliečiui, kurio ieško Lietuva, išvykti namo.

V.Reding priminė, kad per Sopote vykusį Europos Sąjungos teisingumo ministrų susitikimą ji paragino Austrijos teisingumo ministrę bendradarbiauti su Lietuva.

"Esu labai nusivylusi Austrijos poelgiu. Europa privalo laikys tų pačių taisyklių ir veikti abipusio pasitikėjimo dvasia - nesvarbu, ar esi didelis, ar mažas", - sakė eurokomisarė.

 

P. S. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pranešė, kad laiškais kreipėsi į 26 Europos Sąjungos valstybių kolegas, ragindamas senojo žemyno šalių pareigūnus atkreipti dėmesį į Austrijos veiksmus, kai ji paleido įtariamąjį Sausio 13-osios byloje buvusį KGB karininką M.Golovatovą. Ministras laukia dar vieno Europos Komisijos viceprezidentės Viviane Reding atsakymo, kad ji įvertintų Austrijos pasiteisinimus, kodėl buvo paleistas M.Golovatovas.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"