TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ministras, pasukęs Lenkijos politiką kita kryptimi

2014 06 06 6:00
Radoslawas Sikorskis su žmona Anne Applebaum ir vaikais savo namuose prie Bydgoščio. zwierciadlo.pl nuotrauka

Pratrūkus Ukrainos krizei visų dėmesio centre atsidūrė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis - jis ėmėsi vadovaujančio vaidmens formuojant Europos atsaką į Rusijos agresiją. R. Sikorskis jau seniai iškilo į Lenkijos politikos žvaigždes, o dabar jo autoritetas išaugo ir tarptautiniu mastu.

Susitikęs su savo kolega iš Ukrainos Andrejumi Deščica, R. Sikorskis pareiškė, kad "tik varge pažinsi tikrą draugą" ir pridūrė: "Mes esame strateginiai partneriai".

Oksforde studijavęs R. Sikorskis puikiai kalba angliškai. Jis tiksliai žino, ko nori. Jis sako, kad Kijevas privalo vykdyti reformas, įveikti korupciją, pagerinti sienų apsaugą ir padaryti viską, kad sustabdytų kraujo liejimą rytinėje Ukrainoje. O galiausiai jis reikalauja, kad Ukrainos vyriausybė panaikintų importo kvotas Lenkijos produktams.

Įspėjo pirmas

51 metų R. Sikorskis yra vedęs JAV žurnalistę Anne Applebaum ir vadovauja Lenkijos užsienio reikalų ministerijai nuo 2007 metų. Tačiau jo vaidmuo Europos Sąjungoje (ES) ir santykiuose su rytinėmis kaimynėmis tapo itin reikšmingas pratrūkus Ukrainos krizei. Jis, pirmiau nei kas nors kitas, įspėjo, kad Europos istorija bus nulemta Ukrainoje. Tiesa, tuomet niekas jo nesiklausė: nei prancūzai, kuriems labiau rūpėjo Viduržemio jūros reikalai, nei vokiečiai, apakinti savo pačių pastangų draugauti su Rusija.

Tačiau R. Sikorskis buvo teisus. Dabar šis žmogus, kadaise negalėjęs grįžti į savo šalį dėl komunistų įvestos karo padėties, siekia neleisti, kad neosovietinis šešėlis užgultų Rytų Europą. Todėl Ukraina tapo svarbiausia jo misija. Pastaruoju metu jis dažnai lankėsi Kijeve. Nenuilsdamas zujo tarp Briuselio, Berlyno, Varšuvos ir Kijevo, dažnai kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Prancūzijos Franku Walteriu Steinmeieriu ir Laurent'u Fabius. Vasarį visi trys tarpininkavo Maidano protestuotojams ir vėliau pabėgusiam Viktorui Janukovyčiui. R. Sikorskis, kaip visuomet vilkintis pas siuvėją užsakyta eilute, lankė protestuotojų palapines, o paskui skubėjo Kijevo gatvėmis ieškoti prezidento. Kompromisas buvo pasiektas, deja, tik 24-ioms valandoms.

Dažnas svečias Kijeve./Reuters/Scanpix nuotrauka

Kartu su mudžahedais

R. Sikorskis tiki, kad pilietiniam karui galima užkirsti kelią. Dar daugiau - jis viliasi, kad NATO ir ES pagaliau nusimaus pirštinaites santykiuose su prezidentu Vladimiru Putinu. Jis nori, kad Vakarai pasipriešintų Maskvai ir, jei reikės, priešpastatytų Rusijai savo karinę galią.

Daugeliui lenkų patinka užsienio reikalų ministro ryžtas krizėje. Varšuvoje leidžiamas žurnalas Newsweek Polska rašė, kad vadovaujant R. Sikorskiui Lenkija Europoje pagaliau pradėjo vykdyti tai, kas vadinama realistiška politika (realpolitik). Pasak leidinio, jo pirmtakai visuomet imdavosi aukos vaidmens, tarsi būtų priklausomi nuo piktos kaimynų valios. Galbūt R. Sikorskiui padėjo ir pats laikas: jis pradėjo dirbti, kai šaltojo karo žaizdos jau baigė užgyti. Lenkija tapo NATO nare 1999 metais, o 2004-aisiais įstojo į ES.

R. Sikorskis įsiliejo į antikomunistinį pasipriešinimą dar mokykloje. Kai 1981 metais komunistai, traiškydami "Solidarumą" įvedė karo padėtį ir suėmė tūkstančius žmonių, R. Sikorskis buvo Didžiojoje Britanijoje. Jis ten pasiliko ir pradėjo studijuoti Oksforde filosofiją, politikos mokslus ir ekonomiką. Baigęs studijas dirbo žurnalistu, rašė britų žurnalams ir laikraščiams iš Afganistano, praleido ištisus mėnesius su mudžahedais, kovojusiais su sovietine armija. Už ten padarytas nuotraukas pelnė "World Press Photo" apdovanojimą.

Nepasitikėjimas Rusija - kraujyje

Netrukus R. Sikorskio tai nebetenkino. Jis norėjo pats būti vienas tų, kurie priima sprendimus ir lemia pokyčius. Į politiką jis pasuko dešimtąjį dešimtmetį ir tapo gynybos ministro pavaduotoju. Tuomet tikslas buvo neleisti, kad Šiaurės Atlanto organizacijoje Lenkija būtų laikoma antrarūše nare. Jam ypač rūpėjo, kad NATO neturi bazės Lenkijos teritorijoje, nors iš Lenkijos tikisi dalyvavimo užsienio misijose. Šis klausimas jam rūpi ir dabar. Neseniai R. Sikorskis sakė, kad NATO nesirūpina savo rytiniu flangu. Nenorėdama užgauti jautriausios Rusijos vietos, NATO susilaikė nuo bazių steigimo Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Tokią poziciją, R. Sikorskio įsitikinimu, Rusija laiko silpnumu. Kaip tik Ukrainoje Maskva dabar tikrina, kiek toli ji gali eiti. Komunistiniais laikais užaugęs R. Sikorskis jaučia didžiulį nepasitikėjimą Rusija. Berlyno poziciją jis laiko pernelyg nuolaidžiaujančia.

Per debatus dėl Europos ateities su buvusiu JAV valstybės sekretoriumi Henry Kissingeriu (dešinėje) Varšuvoje 2012 metais./AFP/Scanpix nuotrauka

Įkvėptas žmonos

Gerai pažįstantieji porą sako, kad žmona įkvepia R. Sikorskio užsienio politkos planus ir strategijas.

A. Applebaum yra akademinių ratų pripažinta sovietų istorijos specialistė, pelniusi prestižinę Pulitzerio premiją už knygą "Gulagas". Naujausia jos knyga "Geležinė uždanga" pasakoja apie Rytų bloką ir ten taikytus totalitarinius metodus. A. Applebaum įsitikinimu, geležinė uždanga nukrito tik todėl, kad Vakarai galiausiai pranoko Rytus karine galia, ir visai ne todėl, kad Vokietijos "Rytų politika" (Ostpolitik) būtų buvusi tokia sėkminga. Tokio paties požiūrio laikosi ir jos vyras. Todėl R. Sikorskis ir sako, kad Berlynas daro klaidą atidėdamas griežtas sankcijas Rusijai.

Pora susipažino 1989 metais. R. Sikorskis buvo ką tik grįžęs į Lenkiją. Abu laukė Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio spaudos konferencijos Varšuvoje. Tačiau Rytų Vokietijai atidarius Berlyno sieną kancleris išskubėjo į Berlyną. Abu žurnalistai nusprendė lėkti paskui jį. "Mes devynias valandas kratėmės siaubingais keliais neįtikėtinai mažu mano "Daihatsu", - prisiminė A. Applebaum.

Nuo to laiko jiedu kartu. Augina du vaikus ir gyvena dvare prie Bydgoščio, vieno Lenkijos pramonės centrų. Namas su kolonomis, apsuptas parko. Lenkijoje A. Applebaum labiau žinoma ne dėl savo politinės veiklos, o dėl kulinarinės knygos, kurioje aprašė mėgstamiausius lenkiškus valgius.

Revoliucinis mąstymas

Platus R. Sikorskio akiratis, tobula anglų kalba ir intelektualė žmona imponuoja ne visiems lenkams. Kai prieš trejus metus savo partijoje jis siekė būti iškeltas kandidatu į prezidentus, Piliečių platforma pasirinko Bronislawą Komorowskį. Mat šis buvo žmogus, kurį lengva įsivaizduoti "sėdintį namuose su dubeniu šiltos sriubos" - taip rašė vienas Varšuvos laikraštis. Apie britišką R. Sikorskį vargiai tai pasakytum.

Savo ateitį jis sieja su vadovavimu tarptautinei institucijai, neatsisakytų tapti, pavyzdžiui, NATO generaliniu sekretoriumi. Tai visai realu po penkerių metų, kai kadenciją baigs ką tik į šį postą paskirtas buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas. Daug kas sako, kad praėjus penkiolikai metų, kai Lenkija, Čekija ir Vengrija tapo NATO narėmis, atėjo laikas rytų europiečiui perimti NATO vairą. Panašu, kad R. Sikorskis tiktų ir amerikiečiams. Kita vertus, jis nėra aklas JAV šalininkas. R. Sikorskis mano, kad Vašingtonas per mažai sumokėjo Varšuvai už jos dalyvavimą Irake, ir kritikuoja Baracką Obamą už atsisakymą kurti priešraketinį skydą Rytų Europoje. Jis labai anksti įžvelgė, kad Europa vis mažiau ir mažiau svarbi JAV. Prieš dvejus metus jis pareiškė, kad ne vokiečių tankai kelia didžiausią grėsmę Lenkijai, o euro zonos žlugimas. Tai buvo tikrai revoliucinė mintis žinomam lenkui.

spiegel.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"