TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ministro pabėgimas pakėlė ūpą

2011 04 01 0:00
Vakarų pajėgos toliau atakuoja netoli sostinės Tripolio.
Užsienio spaudos nuotrauka

Libijos pulkininką Muammarą Gaddafį paliko vienas artimiausių jo patarėjų, užsienio reikalų ministras Mussa Kussa. Jis pabėgo į Jungtinę Karalystę.

Gali būti, kad šis pabėgimas gali tapti lemtingu posūkiu Libijos konflikte. M.Kussa į Londoną atskrido iš Tuniso britų pajėgų lėktuvu. Kai kurie analitikai tokį Libijos ministro žingsnį vertina kaip didžiulį persilaužimą Libijos pilietiniame kare, praėjus beveik dviem savaitėms po Vakarų sąjungininkų karinės intervencijos. M.Kussa labai ilgai buvo vienas artimiausių M.Gaddafi patikėtinių. Į Farnboro oro uostą jis atvyko trečiadienio vakarą, prieš tai neįspėjęs britų pareigūnų. Libis, žinantis daugybę režimo paslapčių, iš karto pasiprašė politinio prieglobsčio.

Tuo metu Libijos sukilėliams teko atsitraukti iš anksčiau užimtų teritorijų rytinėje šalies dalyje. Jie paliko Bregą, prarado pagrindinį naftos terminalą Ras Lanufą ir šalia esantį miestą Bin Džavadą. Sukilėlių užimtą Misratą vis dar intensyviai atakuoja M.Gaddafi pajėgos.

Neliečiamybės negaus

"M.Kussa nėra patenkintas tuo, kaip vyriausybė tvarkosi su kilusiu konfliktu", - sakė jo artimas draugas Nomanas Benotmanas, buvęs Libijos islamistų kovotojų grupės, iki 2008 metų sietos su "Al Qaeda", lyderis. Savo draugui pabėgęs užsienio reikalų ministras yra sakęs, esą jam labiausiai nepatiko tai, kad M.Gaddafi Libiją vėl pavertė izoliuota valstybe, mat ministras ilgus metus dėjo nežmoniškai daug pastangų santykiams su JAV ir Europa atkurti. "Jis buvo pagrindinė figūra, reabilitavusi Libiją tarptautinės bendruomenės akyse. Tačiau dabar visa to nebeliko", - teigė N.Benotomas.

Atrodo, kad M.Kussa išgirdo Londone susirinkusių Vakarų lyderių raginimą. Savaitės pradžioje susirinkę aptarti Libijos ateities 40 valstybių ir tarptautinių organizacijų lyderiai pareiškė, kad M.Gaddafi valdymas artėja į pabaigą, todėl jį supantiems žmonėms būtų geriau sprukti.

Pabėgėlis turi daugybę informacijos, kuri galėtų praversti koalicijai. Spėjama, jog jis žino apie dabartinius karo planus, apie M.Gaddafi savijautą (libis jau spėjo užsiminti, kad pulkininkas svarsto apie atsistatydinimą). Jis gali praversti ir kaip derybininkas, padedant M.Gaddafi ir jo šeimai išvykti iš šalies.

Prieš tapdamas ministru 2009 metais, M.Kussa ilgai tarnavo Libijos žvalgyboje. Būdamas jos vadu jis nebejotinai susidūrė su informacija, kuri padėtų iškelti kaltinimus M.Gaddafi ir jo šeimai. Iki šiol dar nėra įrodyta, ar 1989 metais M.Gaddafi pats asmeniškai liepė susprogdinti keleivinį lėktuvą virš Lokerbio. Gali būti, kad M.Kussa sutiktų papasakoti ir apie tai, kaip prasidėjus protestams vasarį režimo pareigūnams buvo liepta šaudyti į neginkluotus demonstrantus Bengazyje ir kituose miestuose. Viename JAV diplomatiniame pranešime, kurį paviešino "WikiLeaks", Mičigano universiteto absolventas M.Kussa yra apibūdinamas kaip "labiausiai bendradarbiaujantis, svarbiausia figūra, siekiant mūsų ryšių atnaujinimo".

Tripolis neigia, kad M.Kussa pabėgo. Anot jų, į Londoną jis išvyko "su diplomatine misija". Beje, M.Kussa pastaruosius mėnesius aršiai gynė režimo veiksmus. "Yra akivaizdžių įrodymų, kad šios supergalios - Jungtinė Karalystė ir JAV - vykdo sąmokslą prieš Libija", - dar neseniai sakė jis. Po to M.Kussa apkaltino sukilėlius, "planuojančius padalyti kraštą į dvi dalis", ryšiais su "Al Qaeda": "Teritorinis vientisumas yra šventas ir neliečiamas. Mes mirsime už tai." Britų pareigūnai pabėgusiam ministrui atsisakė suteikti neliečiamybę.

M.Gaddafi anksčiau patyrė panašią išdavystę - į sukilėlių pusę perbėgo kitas ministras Mustafa Mohammedas Abdulas Jalilas. Ne veltui M.Gaddafi pasikliauja tik savo artimiausiais žmonėmis - sūnumis, giminaičiais ir klano atstovais.

NATO perėmė atsakomybę

Vakar NATO oficialiai perėmė visą atsakomybę už bombardavimus Libijoje. Iki šiol karinei operacijai vadovavo JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos. Dabar joms vadovaus 28 narių blokas, pagrindinė vadavietė bus Neapolyje.

JAV žiniasklaida praneša, kad prezidentas Barackas Obama įgaliojo CŽV padėti sukilėliams Libijoje. Tačiau šios informacijos nekomentuoja nei CŽV, nei Baltieji rūmai. B.Obama ir kiti koalicijos lyderiai neatmeta galimybės tiekti ginklus sukilėliams. Prancūzija ir Jungtinės Valstijos į Bengazį siunčia specialiuosius pasiuntinius, kurie turėtų užmegzti artimesnius santykius su laikinąją administracija.

Iki šiol B.Obama tvirtino, kad nė vienas amerikiečių karys nekovos sausumoje. Tačiau jau kelias savaites Libijos žemėje slapta dirba nedidelis CŽV žvalgų būrys. Britų pareigūnai puse lūpų taip pat užsiminė, kad Šiaurės Afrikos šalyje yra ir britų specialiųjų pajėgų, MI6 žvalgybos atstovų. CŽV agentai susitinka su sukilėliais, analizuoja, kas jų lyderiai. Jie mezga santykius ir su grupuotėmis, kurios priešiškai nusiteikusios pulkininko atžvilgiu. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bando paskubomis surinkti kuo išsamesnę informaciją apie Libijos pėstininkus ir ginkluotas pajėgas. Tokios operacijos paprastai užtrunka kelis mėnesius. Pagal B.Obamos įgaliojimą, CŽV agentai turi teisę perduoti ginklus sukilėliams, tačiau kol kas ginkluotė Libijos krantų dar nepasiekė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"