TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mirė Andrejus Voznesenskis

2010 06 02 0:00
A.Voznesenskis - vienas garsiausių XX amžiaus Rusijos poetų.
LŽ archyvo nuotrauka

Eidamas 78 metus po ilgos ir sunkios ligos Maskvoje mirė garsus rusų poetas Andrejus Voznesenskis. Poetas mirė savo namuose. Apie netektį pranešė jo žmona Zoja Boguslavskaja.

Dar prieš kelias savaites A.Voznesenskis buvo kukliai atšventęs gimimo dieną. Gegužės 12-ąją savo namuose jis net dvi valandas priiminėjo artimiausius draugus. Didelės šventės nerengta, nes poetas neseniai buvo grįžęs iš Vokietijos, kur Miuncheno chirurgai jam operavo aterosklerozės pažeistas arterijas. Kiek anksčiau poetas buvo patyręs du insultus, antrąjį - šių metų pradžioje. Nuo tada jis negalėjo kalbėti. Operacija buvo būtina, kad neištiktų trečias insultas.

Paskutinį kartą A.Voznesenskis viešai pasirodė sausio 25 dieną, kai Aleksandro Puškino muziejuje buvo pagerbiami premijos "Triumf" laureatai. Poetą norėta įtraukti į žiuri, tačiau jis atsisakė, pasiskundęs, kad blogai jaučiasi.

A.Voznesenskis gimė Maskvoje 1933-iųjų gegužės 12 dieną hidroinžinieriaus šeimoje. 14 metų jis kelis savo eilėraščius nusiuntė rusų literatūros grandui Borisui Pasternakui. Juos perskaitęs B.Pasternakas pasikvietė paauglį į svečius. Taip užsimezgė jų ilgametė draugystė. Tačiau baigęs mokyklą A.Voznesenskis pasirinko architektūrą. 1957-aisiais studijų Maskvos architektūros institute pabaigą jis pažymėjo eilėmis: "Sudie, architektūra! Liepsnokite plačiai, karvidės su amūrais, rokoko išvietės!.."

Poeto eilėraščiai nuo pat pradžių traukė savitu stiliumi. Jis juos pradėjo spausdinti 1958-aisiais, po dvejų metų pasirodė jo pirmoji Vladimire išleista eilėraščių ir poemų knyga. Jaunasis A.Voznesenskis kartu su kitais garsiais to meto Rusijos poetais Jevgenijumi Jevtušenka, Robertu Roždestvenskiu, Bela Achmadulina surinkdavo pilnas klausytojų sales. Tik komunistų jaunojo poeto eilėraščiai nesužavėjo. 1963 metais per vieną kūrybinį susitikimą Kremliuje tuometis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas griežtai pareiškė poetui: "Pasiimkite savo pasą ir nešdinkitės lauk, pone Voznesenski!". Tačiau A.Voznesenskis neišvažiavo. Jis tik nuolat reikalavo: "Leiskite man kalbėti."

Jo eilėraščius tai uždrausdavo spausdinti, tai vėl leisdavo. Kurį laiką jo vardą minėti spaudoje buvo galima tik gavus Centro komiteto leidimą. A.Voznesenskis buvo apkaltintas formalizmu, pats poetas į tai atkirto, kad tarp jo gerbėjų - daugybė mokslininkų. Jį palaikė ir J.Jevtušenka, pareiškęs, kad "vežimo laikų menas nesuderinamas su kosmine epocha". Paradoksas, tačiau šiuo metu Rusijoje geriausiai žinomas daina virtęs A.Voznesenskio eilėraštis "Milijonas raudonų rožių".

A.Voznesenskis tapo daugybės šalių literatūros ir meno akademijų nariu, buvo Rusijos PEN centro viceprezidentas, jo pastangomis Predelkine įkurtas B.Pasternako muziejus. 1978 metais už eilėraščių rinkinį "Vitražo meistras" poetui skirta Sovietų Sąjungos valstybinė premija, o Prancūzijoje jis buvo pavadintas "didžiausiu šių laikų poetu".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"