TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mirė Europos idėjos protagonistas

2011 07 07 0:00
Karstas su O.von Habsburgo palaikais pastatytas Šv. Ulricho bažnyčioje Piokingo mieste.
AFP/Scanpix nuotrauka

Bavarijoje sulaukęs 98-erių savo name Piokinge prie Štarnbergo ežero ramiai atsisveikino su šiuo pasauliui vienintelis Austro-Vengrijos imperijos sosto paveldėtojas Otto von Habsburgas-Lotringenas. Liepos 16-ąją jis atguls amžinojo poilsio Vienos Kapucinų kriptoje.

Šveicarijos dienraštis "Neue Zurcher Zeitung" rašo, kad priverstas atsisakyti savo lūkesčių atkurti monarchiją O.von Habsburgas tapo Europos idėjos propaguotoju ir nenuilsdamas kovojo už suvienytą, laisvą Europą. Kai jis atsisakė aktyvios politinės veiklos, normalizavosi ir jo įtempti santykiai su tėvyne, į kurią jam buvo leista sugrįžti tik 7 dešimtmečio viduryje. Vis dėlto O.von Habsburgas tebebuvo laikomas politiškai kontroversiška asmenybe, nes mėgo neapgalvotus politinius pareiškimus.

Pagal Habsburgų tradicijas jo kūnas ir širdis bus palaidoti atskirai: kūnas - Vienos kapucinų kriptoje, širdis - benediktinų Panonkalmos vienuolyne netoli Vakarų Vengrijos Gioro miesto. Mirusiojo garbei bus atlikti keturi "Requiem", jie nuskambės ir Vienos Šv. Štefano katedroje, taip pat piligrimų lankomame Mariacelyje.

Imperijos įpėdinis

O.von Habsburgas buvo vyriausias 1918 metais nuversto paskutiniojo Austrijos imperatoriaus ir Vengrijos karaliaus Karlo I sūnus. Šis Vokietijos, Austrijos ir Vengrijos pilietybes turėjęs imperatoriaus palikuonis 1979-1999 metais buvo Europos Parlamento narys, deleguotas Krikščionių socialinės sąjungos. Jis buvo europietis kūnu bei siela ir kartu aršus Austrijos vidaus politikos kritikas.

1938 metų vasarį būdamas tremtyje Belgijoje O.von Habsburgas užmezgė ryšius su tuomečiu kancleriu Kurtu Schuschniggu ir pasisiūlė iš jo perimti kanclerio postą, kad pasipriešintų nacistinei Vokietijai. Taip netiesiogiai jis pirmą kartą pripažino respubliką. K.Schuschniggas pasiūlymą atmetė. Jis darė vis daugiau nuolaidų Hitleriui ir galiausiai įsakė Austrijos kariuomenei nesipriešinti, kai įžygiuos vokiečių armija. Nacių persekiojamas O.von Habsburgas per Prancūziją ir Ispaniją pabėgo į JAV, kur beviltiškai mėgino sukurti Austrijos vyriausybę tremtyje. Vėliau jis padėjo rengti 1943 metų rudens Maskvos deklaraciją, padėjusią Austrijai atgauti suverenumą. Jis kreipėsi į prezidentą Harry Trumaną mėgindamas sutrukdyti sudaryti socialdemokrato Karlo Rennerio vadovaujamą vyriausybę, kadangi šis 1938 metais buvo pritaręs Austrijos prijungimo prie nacistinės Vokietijos planui. O.von Habsburgas norėjo įtikinti H.Trumaną vėl įvesti Austrijoje monarchiją.

Naują ginčų bangą O.von Habsburgas sukėlė atmetęs 1955 metų Austrijos valstybinę sutartį. Ši jo pozicija paskatino daugumą socialdemokratų neleisti jam grįžti į tėvynę. 1961-ųjų gegužę O.von Habsburgas paskelbė pritariąs 1919 metų įstatymo reikalavimams atsisakyti pretenzijų į valdžią, tai sukėlė sunkią valdančiosios Liaudies ir Socialdemokratų partijų koalicijos krizę, pramintą "Habsburgų krize". Tik po penkerių metų jam buvo leista įvažiuoti į Austriją.

1972 metais plačiai nuskambėjo žinia, kad O.von Habsburgas ir VFR kancleris Bruno Kreisky paspaudė vienas kitam rankas, bet tik po dešimties metų jo protėvių rezidencijoje Hofburge jį priėmė Austrijos prezidentas Rudolfas Kirschlaegeris.

"Neapgalvoti" pareiškimai

Iki gyvenimo pabaigos konservatyvusis O.von Habsburgas liko prieštaringa asmenybe. Kai kuriuos jo, sulaukusio vyresnio amžiaus, pažertus posakius švelniai galima pavadinti "neapgalvotais". Kai praėjus 70 metų po anšliuso tuometis VFR prezidentas Wolfgangas Schuesselis 2008 metus paskelbė Vokietijos atminimo metais, per šventinį Liaudies partijos renginį O.vob Habsburgas pareiškė, kad nė viena kita Europos valstybė neturinti "daugiau teisių laikyti save auka kaip Austrija". 2002-ųjų lapkritį viename dešiniųjų radikalų savaitraščiui "Zur Zeit" duotame interviu jis reiškė abejotinas mintis apie žydus ir juodaodžius, užimančius svarbiausius postus JAV vyriausybėje.

Įsteigęs monarchistinį "Paneuropos sąjūdį" O.von Habsburgas, vadovaudamasis krikščioniškomis vertybėmis, ėmė kovoti už suvienytą ir laisvą Europą. 1989 metų rugpjūčio 19 dieną prie Vakarų Vengrijos pasienio miesto Soprano jo iniciatyva surengtas "Paneuropietiškas piknikas" padėjo 661 VDR piliečiui be kliūčių iš Vengrijos pasiekti Austriją.

Gedi Aargau kantonas

Habsburgų tėviškėje, Aargau kantone, O.von Habsburgo mirtis laikoma itin reikšmingu įvykiu. Šio kantono taryba parengė užuojautos laišką ir pranešė, kad dalyvaus atsisveikinimo ceremonijoje, "kai tik bus žinoma vieta ir laikas".

Tai, kad visas kantonas reiškia užuojautą dėl imperatoriaus sūnaus mirties, ypatingas įvykis Šveicarijoje. Tai sietina su Aargau istorijos ypatumais. Visą laiką buvę labai artimi minėtojo kantono ir Habsburgų ryšiai pastaraisiais metais dar labiau sustiprėjo. Aargau

jau tūkstantį metų stūkso Habsburgų pilis, taip pat yra ir daug kitų Habsburgų ankstyvųjų laikų paminklų, kurie paversti masalu turistams pritraukti. Friktalio pilyje, kuri ilgiausiai (iki 1802 metų) priklausė Habsburgams, dar ir šiandien tuokiamasi po Marijos Teresės paveikslu. Labai glaudūs ir buvusio Murio vienuolyno Freiamte ryšiai su Aargau. Šį vienuolyną 1027 metais įkūrė vienas Habsburgų grafas. Jame buvo laidojami pirmieji šios garsios giminės atstovai. Nuo 1971 metų šeimos kripta įrengta vienuolyno Loreto koplyčioje. 1970 metais Otto kartu su savo motina Zita vadovavo šeimos kriptos įrengimo darbams. Prieš metus joje palaidotas erchercogas Rudolphas von Habsburgas, trečiasis imperatoriaus Karlo ir jo žmonos Zitos sūnus. Laidotuvėse dalyvavo tik artimiausi šeimos nariai.

Lorneto koplyčioje Muryje palaidotos ir paskutiniosios imperatorių poros - Otto tėvų - širdys. Jo motinos Zitos palaikai ilsisi Vienos Kapucinų kriptoje, kaip ir dauguma Habsburgų. Joje šalia prieš metus mirusios žmonos Reginos atguls ir pats O.von Habsburgas.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"