TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatė Doris Lessing

2013 11 17 18:13

Nobelio literatūros premijos laureatė Doris Lessing, laisvamaniška, po pasaulį keliavusi ir prieštaringus vertinimus provokavusi kėlusi "Auksinio bloknoto" autorė, mirė. Jai buvo 94-eri.

Jos leidykla "HarperCollins" pranešė, kad daugiau kaip 50 grožinės ir negrožinės literatūros, poezijos darbų autorė, kurios kūryba atspindėjo jos pačios neįtikimą kelionę po buvusią britų imperiją, ramiai mirė anksti sekmadienį ryte savo namuose Londone.

D.Lessing savo kūryboje nagrinėjo įvairias temas, pradedant kolonijine Afrika ir baigiant distopine Britanija, nuo buvimo moterimi paslapties iki nežinomų mokslinės fantastikos pasaulių.

Nobelio literatūros premiją ji laimėjo 2007 metais.

Švedijos akademija gyrė D.Lessing kaip "moteriškos patirties epikos (kūrėją), kuri su skepticizmu, užsidegimu ir vizionieriška jėga atidžiai analizavo padalytą civilizaciją".

Nors 1962-aisiais pasirodžius minėtai jos knygai "Auksinis bloknotas" D.Lessing tapo feminizmo ikona, rašytoja visada kratėsi tos etiketės ir sako, kad jos kūryba tiesiogiai politinio vaidmens nevaidina.

Doris May Taylor gimė 1919 metų spalio 22 dieną Kermanšache dabartiniame Irane.

Asmenybės formavimuisi svarbius gyvenimo metus ji praleido viename ūkyje Pietų Rodezijoje, dabartinėje Zimbabvėje, į kurią jos tėvai britai persikraustė 1927-aisiais.

Vėliau rašytoja prisiminė, kad jautės "velniškai vieniša".

Nenuostabu, kad ji nekantriai laukė galimybės ištrūkti ir 1939 metais ištekėjo už Franko Wisdomo, su kuriuo susilaukė dviejų vaikų, o 1943-iaisiais išsiskyrė.

Tada ji ištekėjo už vokiečių politikos aktyvisto Gottfriedo Lessingo, bet 1949 metais vėl išsiskyrė ir pabėgo į Didžiąją Britaniją kartu su mažamečiu sūnumi ir pirmojo savo kūrinio "Žolė dainuoja" (The Grass Is Singing) rankraščiu.

Kitais metais ši apysaka, kurioje analizuojami rasinė priespauda ir kolonializmas, buvo publikuota ir greit sulaukė sėkmės.

D. Lessing radikalus politiniai polinkiai paskatino ją įstoti į britų Komunistų partiją, bet 1956-aisiais, kai Vengrijoje vyko sukilimas, ji iš jos išstojo ir į ją daugiau nebegrįžo.

Jos penkių romanų ciklas "Prievartos vaikai" (Children of Violence), kuris buvo publikuotas 1952-1969 metais, pelnė jai rašytojos ir feministės reputaciją.

"7-ajame dešimtmetyje nebuvau aktyvi feministė, niekada nebuvau, - nuo to laiko nuolat tvirtindavo D. Lessing. - Niekada nemėgau šio judėjimo, nes jis pernelyg grįstas ideologija. Mano vardu buvo padaryta visokiausių pareiškimų, kurie paprasčiausiai nebuvo teisingi".

9-ajame dešimtmetyje, kai jos populiarumas buvo trumpam sumažėjęs, ji nusprendė patikrinti vardo svarbą knygų leidyboje ir pateikė pseudonimu pasirašytą romaną, kuris buvo atmestas. Vėliau, kai ji atskleidė savo tikrąją tapatybę, jis buvo išleistas.

D. Lessing ėmė vis garsiau kritikuoti Afriką, ypač - vyriausybių korupciją ir grobstymus, bet galiausiai, 1995 metais, žlugus apartheidui, galėjo vėl nuvykti į Pietų Afriką.

Jos 1985 metų romanas "Geroji teroristė" (The Good Terrorist), kuriame pasakojama apie nesubrendusią moterį, įstojančią į teroristų kuopelę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"