TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mirė pirmasis Rusijos prezidentas

2007 04 24 0:00
Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas šalį valdė dvi kadencijas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar staiga sustojus širdžiai mirė kadenciją baigęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas

Borisas Jelcinas iš gyvenimo pasitraukė eidamas 77-uosius metus. Buvę prezidento komandos atstovai ir jo politiniai priešai suskubo išreikšti užuojautą. Buvęs Rusijos ministras pirmininkas Audito rūmų pirmininkas Sergejus Stepašinas paragino neužmiršti velionio. "Jelcinas - tai visa mūsų šalies istorijos epocha. Įvairiapusiškas žmogus, ėmęsis didžiulės atsakomybės už Rusijos likimą. Jis neleido kilti mūsų šalyje pilietiniam karui, rizikavo ir savo gyvybe, ir karjera. Reiškiu nuoširdžiausią užuojautą Boriso Nikolajevičiaus šeimai", - sakė Stepašinas.

Buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas savo ruožtu pareiškė: "Labai nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą. Jis daug nuveikė šalies labui ir ne kartą rimtai klydo. Tragiško likimo žmogus."

B.Jelcinas gimė 1931 metų vasario 1 dieną Sverdlovsko srityje. 1955 m. Uralo S.Kirovo politechnikos institute įgijo statybos inžinieriaus specialybę. Dirbo Sverdlovsko statybos organizacijose, 1968-1976 m. vadovavo srities komiteto statybos skyriui, ėjo sekretoriaus pareigas. 1976-1985 m. - pirmasis partijos Sverdlovsko srities komiteto sekretorius. Nuo 1981 m. - KPSS CK narys. Nuo 1989 m. - SSRS liaudies deputatas, nuo 1990 m. - RSFSR liaudies deputatas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas. 1991 m. birželio 12 d. B.Jelcinas išrinktas pirmuoju Rusijos prezidentu. Tų pačių metų rugpjūtį vadovavo jėgoms, pasipriešinusioms Valstybinio nepaprastosios padėties komiteto (GKČP) narių surengtam pučui. Jis buvo vienas Sovietų Sąjungos likvidavimo iniciatorių. SSRS buvo likviduota 1991 metų gruodį pasirašius Belovežo susitarimus dėl Nepriklausomų Valstybių sandraugos sukūrimo.

1993 m. rugsėjį B.Jelcinas savo įsaku paleido Rusijos liaudies deputatų suvažiavimą ir Aukščiausiąją Tarybą ir paskyrė rinkimus į naująjį dvejų rūmų parlamentą - Valstybės Dūmą ir Federacijos Tarybą. 1996 m. liepos 3 d. perrinktas Rusijos prezidentu antrajai kadencijai. Tų pačių metų rugsėjį jam buvo atlikta chirurginė širdies operacija. 1999 m. gruodžio 31 d. B.Jelcinas atsisakė prezidento įgaliojimų ir pagal Konstituciją perleido juos ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"