TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mirė „velnio advokatas“ J.Vergesas

2013 08 16 10:41
J.Vergesas AFP/Scanpix nuotrauka

Prieštaringai vertinamas Prancūzijos teisininkas Jacques'as Vergesas, pelnęs „velnio advokato“ pravardę dėl pagarsėjusių nusikaltėlių, tokių kaip Klausas Barbie arba Carlosas „Šakalas“, gynybos, būdamas 88 metų ketvirtadienį mirė Paryžiuje.

J.Vergesas mirė nuo širdies smūgio name, kuriame kadaise gyveno XVIII amžiaus švietimo epochos filosofas Voltaire'as. Ta vieta itin tiko ikonoklastui, kuris savo gyvenimą pašventė advokataudamas nepopuliariems asmenims, nurodė jo knygų leidykla „Pierre-Guillaume de Roux“.

„Tai ideali vieta paskutiniam teatrališkam veiksmui, kuriuo mirtis tapo šiam aktoriui iš prigimties, kuris, kaip ir Voltaire'as, propagavo nuolatinio maišto ir staigių posūkių meną“, – sakoma leidėjų pranešime.

Pagrindinės Prancūzijos advokatų asociacijos vadovas Christianas Charriere-Bournazelis sakė naujienų agentūrai AFP, kad J.Vergesas buvo netekęs daug svorio ir judrumo po to, kai susižeidė pargriuvęs prieš kelis mėnesius. „Žinojom, kad galas arti, bet nežinojome, kad jis ateis taip greitai“, – teigė jis.

1925 metais Tailande gimęs J.Vergesas, kurio tėvas buvo kilęs iš Rejunjono salos, o motina – vietnamietė, studijuodamas tapo Komunistų partijos nariu, o vėliau palaikė Alžyro nacionalinio išsivadavimo frontą ir jo kovą dėl nepriklausomybės nuo Prancūzijos. Pasiekęs, kad būtų paleista alžyrietė kovotoja prieš kolonializmą Djamila Bouhired, jis ją vedė.

J.Vergesas tapo itin žinomu ir patekdavo į pasaulio žiniasklaidos pirmuosius puslapius dėl savo klientų sąrašo, kuriame kai kurių liūdniausiai pagarsėjusių naujausių laikų veikėjų vardai: nacių karo nusikaltėlis Klausas Barbie, Venesuelos revoliucionierius Carlosas „Šakalas“, buvęs Irako vicepremjeras Tariqas Azizas ir buvęs Jugoslavijos lyderis Slobodanas Miloševičius.

Vienoje iš paskutinių savo garsių bylų J.Vergesas 2011 metais gynė savo ilgametį draugą – buvusį Kambodžos komunistinės valstybės vadovą Khieu Samphaną, kuris buvo kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui per Raudonųjų khmerų valdymą 1975–1979 metais.

Būdamas 86 metų, mažo ūgio akiniuotas J.Vergesas tuomet metė svarų atkirtį prokurorams, kurie dvi dienas sugaišo pasakodami Raudonųjų khmerų režimo laikais Kambodžos patirtą siaubą, kai apie 2 mln. žmonių mirė nuo bado, kankinimų ir egzekucijų.

Prokurorų pateikta įvykių versija „skambėjo kaip Alexandre'o Dumas parašytas romanas apie tai, kas nutiko Kambodžoje“, J.Vergesas pareiškė per 10 minučių trukusią ironijos persmelktą kalbą, retkarčiais kreivai nusišypsodamas.

Puldamas prokurorų „fantastinį požiūrį į tikrovę“, jis sakė teismui: „Atminkite, ką sakė monsinjoras Charles'is de Talleyrandas, Napoleono – dar vieno bandito – užsienio reikalų ministras: „Visa, kad perdėta, yra tuščia.“ „Viskas, ką jūs pasakėte, buvo perdėta, dėl to tuščia. Tegul tribunolas tai prisimena. Tikiuosi, nesugaišinau jūsų laiko – labai ačiū“, – J.Vergesas baigė savo kalbą jam įprasta apibendrinančia fraze.

J.Vergeso gyvenimo istorija panaši į romaną, tačiau vieno jo skyriaus jis nepanoro viešinti: teisininkas niekada nepasakodavo apie laikotarpį 1970–1978 metais, kai jis dingo, palikęs savo žmoną ir vaikus. Jis tą laikotarpį vadindavo savo gyvenimo tamsiąja puse, o daugelis kėlė įvairiausias prielaidas, ką jis tuo metu veikė.

Spėjama, kad jis tuomet galėjo užmegzti ryšius su palestiniečiais kovotojais, kad išvyko į Kongą arba gyveno Raudonųjų khmerų valdomoje Kambodžoje.

Pats J.Vergesas yra sakęs, kad tuomet jis buvo „perėjęs į kitą veidrodžio pusę“. „Labai linksmina, kad mūsų modernioje policinėje valstybėje niekas negali išsiaiškinti, kur buvau beveik dešimt metų“, – jis sakė Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“, duodamas interviu 2008 metais.

Grįžęs jis tapo tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų ekstremistų gynėju.

J.Vergesas palaikė palestiniečių smurtą prieš Izraelio „imperializmą“, tačiau taip pat gynė neonacių sprogdintojus ir smerkė valdančiojo elito veidmainystę K.Barbie byloje. Dauguma jo klientų buvo nuteisti, bet J.Vergesas garsino jo provokacijos teismo salėje, išpuoliai prieš prokurorus ir pastangos kiek įmanoma labiau padidinti visuomenės susidomėjimą jo ginamųjų siekiais.

2004 metais paklaustas dienraščio „France Soir“, kaip jis galėtų ginti Saddamą Husseiną, kai advokatas pareiškė esantis pasiruošęs atstovauti nuverstam Irako diktatoriui, J.Vergesas atsakė: „Ginti Saddamą nėra bergždžias reikalas. Ginti (tuometį JAV prezidentą George'ą W.) Bushą – štai kas yra bergždžias reikalas.“

J.Vergeso, mėgusio rūkyti storus cigarus „Robusto“ ir parašiusio apie 20 knygų, spalvingas gyvenimas buvo pavaizduotas 2007 metais Kanų kino festivalyje rodytame dokumentiniame filme „Teroro advokatas“ (L'Avocat de la terreur). Jis taip pat vaidino Prancūzijoje paties pastatytoje pjesėje „Serijinis gynėjas“.

Duodamas interviu „Der Spiegel“, J.Vergesas išprovokavo pasipiktinimo audrą, pareiškęs: „Būčiau gynęs Hitlerį.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"