TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mirtis debesyse: šimtai kūnų ant Everesto

2015 10 18 7:01
bbc.com nuotrauka

Žuvę alpinistai lieka sustingę šaltyje tūkstančių metrų aukštyje virš jūros lygio. Jų  ten vis daugiau. Atrodo, jau nebeįmanoma ignoruoti žmonių žūčių kylant ar leidžiantis nuo Everesto.

Niekas nežino, kiek tiksliai kūnų Everestas yra priglaudęs, bet jų tikrai yra daugiau nei 200. Alpinistas ir šerpas guli ledyno plyšyje, palaidoti po sniego lavina ir tik tirpstant sniegui matyti jų galūnės. Dauguma žuvusiųjų paslėpti po sniegu.

Mirtis kalnuose – natūrali

Galbūt labiausiai žinoma yra Tsewango Paljoro istorija. Šis jaunas Indijos alpinistas prarado gyvybę 1996 metais per pūgą. Jau beveik 20 metų jo kūnas ilsisi netoli Everesto viršūnės šiaurinėje pusėje. Kai sniego danga lengva, atvirus T. Paljoro palaikus alpinistai tiesiog peržengia pakeliui į viršūnę.

Dauguma alpinistų supranta, kad tokia mirtis neišvengiama. Tačiau kitiems sunkiai suvokiama matyti 20 metų nejudinamus sušalusius palaikus pakeliui į aukščiausią pasaulio viršūnę. Ar tie kūnai amžinai ten gulės, ar bus kažko imtasi?

Ar Everestas, nešantis mirtį, yra to vertas, ir kodėl žmonės patiki jam savo gyvybes?

Nors kartą gyvenime pasiekti aukščiausią tašką Žemėje simbolizuoja „žmogaus norą užkariauti visatą“. Taip kalną apibūdino Britų alpinistas George'as Mallory. Vieną kart žurnalistui paklausus, kodėl jis norėjo įkopti į Everesto viršūnę (8 850 m. virš jūros), G. Mallory trumpai atsakė: „Nes jis ten yra!“.

Everestas jau nebe romantiška vieta, kaip kažkada buvo. Nuo tada, kai 1953 metais Tenzingas Norgay ir Edmundas Hillary pirmą kartą įkopė į šią viršukalnę, daugiau nei 4 000 žmonių į kalną užkopė apie 7 000 kartų. Dėl tokio didelio žmonių antplūdžio kalnas nusėtas alpinistų paliktomis šiukšlėmis ir nelaimėlių kūnais.

„Kopimas į Everestą šiandien tik juokas, – sako kapitonas MS Kohli, alpinistas, 1965 metais lydėjęs Indijos ekspediciją. – Tai nepalyginama su tuomečiais iššūkiais, nuotykiais ir atradimais. Tada buvo būtina kitų fizinė pagalba.“

Kova su savo ego ir baime

Šerpai yra pagrindiniai pagalbininkai kopiant į kalną. Nors šis darbas rizikingas, bet gerai mokamas, o profesionaliems alpinistams, alpinistų vadovams – iššūkis ir sunkus darbas vedant kitus, paprastiems kopėjams – tiesiog pasitenkinimas. Tačiau tik nedaugelis iš tikrųjų pripažįsta, kad į Everestą kopia tik todėl, kad tuo galėtų pasigirti kitiems. Visgi į viršūnę kyla žmonės savo ego vedami.

Psichologai seniai nagrinėja žmonių ambicijas pasiekti Everestą. Jie aiškina, kad motyvaciją skatina rizikos poreikis, jaudulys. Visgi kopimas į kalną yra sunkus fizinis darbas: deguonies trūkumas, ilgi kilometrai į viršų ir žemyn, sniego danga, reikalauja stiprių ir ištreniruotų raumenų, miegas atšiauriomis sąlygomis nėra gilus, poilsis budrus. Pasak Metthew'o Barlowo, Bangor universiteto (Velsas) sporto psichologo, „kopimas į Everestą yra nuobodus, varginantis, bet duodantis daug adrenalino. Taip pat tai kompensuoja norą kontroliuoti – kalnuose vyksta nevaldomi procesai, kuriuos žmogus bando įveikti, sukontroliuoti, juose įveikti, pažinti save“.

Kitaip tariant, flirtas su mirtimi yra akistata. „Galimybė išvengti mirties ar išsisukti nuo fatališkų nelaimingų atsitikimų sukuria didvyriškumo iliuziją. Nors iš tiesų nemanau, kad tai yra herojiška, – sako Davidas Robertsas, alpinistas, žurnalistas ir rašytojas kilęs Masačusetso. – Tai ne tas pats kaip žaisti pokerį. Ten blogiausia tai, kas gali nutikti, kad jūs prarasite savo pinigus. Čia bet kuris statymas gali būti paskutinis.“

M. Barlow priduria: „Tikima, kad alpinistai yra emociniai kovotojai net kasdieniame gyvenime. Emocinis nerimas kasdieniame gyvenime yra labai painus, reikalaujantis daug ambicijų. Kalnuose pagrindinė emocija – baimė, o pasekmė labai aiški – jei nukrisiu, mirsiu.“

Alpinistai dėl aistros kalnams ir savo gyvybės turi jausti atsakomybę ne tik prieš save, bet ir prieš savo artimuosius. „Jie savo valia rizikuoja ir kenčia. Nėra jokio visuomenės spaudimo. Visgi, jei alpinistas turi šeimą, manau, tai morališkai neteisinga artimųjų atžvilgiu“, – sako Conradas Ankeris, alpinistas, žurnalistas, „North Face“ alpinistų vadovas.

Palikti mirę

Scottas Fischeris, kalnų gidas, 1996 metais žuvo Everesto pietinėje pusėje. Šerpas Angas Dorjee Chhuldimas, alpinizmo vadovas, į Everestą užkopęs 17 kartų, buvo S. Fischerio draugas. Jis dalinasi prisiminimais: „Kai numiršta tavo draugas, negali ramiai žiūrėti, kaip jo kūnas tiesiog ten guli. Kaskart vis eidamas kažkur šalia nevalingai akimis ieškau tos vietos. Žmonės tiesiog praeina, perlipa kūną ir atsiriboja nuo to, kas nutiko, manydami, kad jiems tikrai taip nenutiks.“

Alpinistas iš Belgijos Geertas van Hurckas dalinasi kitokiu patyrimu: „Everesto šiaurinėje pusėje tolumoje pamatėme „spalvotą masę“. Pagalvojome, kad žmonėms gal reikia pagalbos. Priėję arčiau radome žmogaus kūną su plastikiniu maišeliu ant galvos. Jis buvo užmautas tam, kad paukščiai neiškapotų akių. Susitapatinau ir pamačiau save jo vietoje.“

AFP/Scanpix nuotrauka

Pakeliui į Everesto viršūnę šimtai alpinistų tiesiog praeina pro sušalusius žuvusiųjų kūnus. Ką daryti su jais, priklauso ir nuo pačio mirusiojo valios, ir nuo šeimos norų, ir nuo to, kurioje vietoje jis yra. Ne visada galima grąžinti kūną šeimai.

Ši procedūra kainuoja tūkstančius dolerių, taip pat gyvybe rizikuoja 6–8 šerpai. „Netgi norint išlupti sušalusį saldainį kalno viršūnėje reikia daugybės pastangų, kad atskirtum jį nuo ledo. Tas pat ir su kūnu. Tik dar sunkiau yra tai, jog suledėjęs kūnas sveria kur kas daugiau,“ – pasakoja šerpas Angas Tsheringas, Nepalo alpinizmo asociacijos prezidentas.

Dažniausiai kalnuose žuvę alpinistai išreiškia norą (dar gyvi būdami) čia ir likti. Ši tradicija prieš daugiau nei šimtmetį buvo perimta iš jūrininkų. Visgi, kai Evereste lieka šimtai užšalusių kūnų, tai jau nebeatrodo priimtina.

Prengta pagal BBC.com

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"