TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Mistralis", vėjas iš Šiaurės

2011 03 07 0:00
Patekęs į rusų rankas prancūzų aukštų technologijų karo lėktuvnešis "Mistral" gali atsidurti netoli mūsų krantų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Baltijos šalys ne veltui pašoko ant kojų išgirdusios, kad prancūzai parduoda rusams modernų karo laivą "Mistral".

Praėjusį ketvirtadienį Rusijos premjero Vladimiro Putino spaudos sekretorius paneigė, kad derybos dėl desantinio "Mistral" tipo laivo pirkimo iš Prancūzijos įstrigo aklavietėje. Jo teigimu, normalu, kad tokios didelės apimties projekte visada atsiranda "darbinių momentų".

Sena tradicija

Priminsiu, kad Rusija nesutiko su jos pačios atstovo viceadmirolo Nikolajaus Borisovo praėjusį gruodį su Prancūzija pasirašytu protokolu, kuriame įrašyta 1,15 mlrd. eurų kaina už du tokius laivus. Rusijai atrodytų, kad laivai turėtų kainuoti tik 980 mln. eurų.

Tokį pat įgaliojimų viršijimą rusų atstovai Sen Nazero laivų statykloje pirmą kartą pademonstravo XIX amžiuje. Generolas-admirolas Ivanas Šestakovas 1885 metais ten, nesuderinęs su Rusijos laivyno specialistais, sutarė statyti kreiserį. 1888 metais tas kreiseris - "Admirolas Kornilovas" buvo pastatytas ir įtrauktas į Rusijos laivyno sudėtį. Keletą metų jis buvo dislokuotas Vladivostoke, turint galvoje galimą Rusijos konfliktą su Anglija. Jau po keleto metų kreiseris buvo modernizuotas, pašalintas burinis rangautas ir likusį tarnybos laiką jis plaukiojo tik varomas anglimis.

Tada Rusijos spauda spėliojo, kad sprendimą dėl kreiserio statybos Sen Nazere galėjo nulemti prancūzų motyvacinis derybų argumentas, tada vadintas "vzyatka". "Mistral" atveju Europos spauda neatmeta, kad dabar galbūt taip pat naudojamas šiuolaikinis derybų argumentas, vadinamasis "otkat".

Tada "Kornilovas" sėkmingai praplaukiojo kreiseriams numatytą ketvirtį amžiaus ir buvo supjaustytas adatoms taip ir nepabuvęs jokiame mūšyje. Jo 1905 metais caras nesiryžo siųsti į Cušimą, nors ten kovėsi ir senesnės rusiškos statybos kreiseriai.

Policinių operacijų laivas

Pagal lietuviškos spaudos toną gali atrodyti, kad "mistralis" yra superginklas, galintis iš esmės pakeisti jėgų pusiausvyrą jūriniuose teatruose. Iš tikrųjų jo paties artilerija leidžia apsiginti nuo Somalio piratų antpuolio, o koviniai sraigtasparniai ir šarvuotoji desantinė technika - vykdyti taktines desantines operacijas. Tai neįprastai lėtas karinis laivas - jo greitis tik vienu mazgu viršija to XIX amžiaus "Kornilovo" greitį.

Toks laivas tinkamas dalyvauti kurios nors šalies pilietiniame konflikte, atlikti taikos palaikymo, policines operacijas. Turėdamas fregatų eskorto grupę, jis taip pat yra tinkama kovinė sistema kilus ne itin intensyviam konvenciniam konfliktui. Tarkim, atremiant nedidelius Japonijos desantus į ginčijamas Kurilų salas, eventualius sausumos sienos su Kinija pažeidimus Posjeto rajone. Labiausiai tikėtina, kad pirmieji "mistraliai" ir bus dislokuoti Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Rusijai naudinga

Nors laivų kovinė charakteristika gana kukli, "mistralių" pirkimas yra naudingas Rusijai.

Pirma, taip jos pramonėje bus diegiamos naujos technologijos, pažangesnė darbo kultūra. Jau pirmojo iš skelbtų keturių laivų statyboje dalyvaus ir Rusijos kompanija, Rusijai bus perduotas, bent iš dalies, ir informacinis bei valdymo laivų "įdaras".

Antra, padidės šalies gynybinis pajėgumas Tolimuosiuose Rytuose, atsiras jėgos projekcijos galimybė ir Trečiojo pasaulio šalyse, kur Rusijos kompanijos turi savų interesų.

Trečia - gaunama politinės naudos, tęsiama Europos politikos rusifikacija.

Ir net admirolai yra tik žmonės, t. y. pagal prancūziško komforto sampratą įrengtas valdymo laivas, kuriame iki šiol neregėtomis Rusijoje sąlygomis galės gyventi laivyno aukštuomenė.

Grėsmė Lietuvai

Didžiausia grėsmė Lietuvai kyla ne dėl šių laivų, o dėl tokio reikalų tvarkymo būdo, kokį mums pademonstravo NATO sąjungininkė Prancūzija (taip pat, beje, ir konkurse dalyvavusios Ispanija bei Olandija, nepelnytai nutylimos). Mums - tai Norvegijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Bulgarijai, Rumunijai, Turkijai. Toms NATO šalims, prie kurių krantų gali būti dislokuoti "mistraliai".

Tai, kad Prancūzija nesiteikė konsultuotis su mumis dėl šio projekto, yra ženklas, kad taip pat bus elgiamasi ir parduodant Rusijai kokį aštresnį ir mums pavojingesnį ginklą. Todėl mūsų diplomatijos nervinga reakcija dėl "mistralių" yra pagrįsta ir reikalinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"