TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Miunchene – kalbos apie šaltąjį karą ir savitarpio supratimo stoką

2016 02 13 14:00
Dalia Grybauskaitė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasaulis susiduria nebe su šaltuoju karu – darosi labai karšta, Miuncheno saugumo forume šeštadienį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, reaguodama į Rusijos pareiškimus.

„Saugumo klausimai kyla dėl grėsmę keliančios valstybės iš išorės, ir reaguojant į ankstesnius kalbėtojus, ypač iš Rusijos, sakančius, kad pasaulis susiduria su antruoju šaltuoju karu, aš pasakyčiau, kad tikriausiai pasaulis susiduria su „karštu“ karu, nes mes matome atvirą rusų karinę agresiją Ukrainoje, atvirą karinę agresiją Sijoje. Tai jau nebe šaltasis karas, tai jau labai karšta“, – šeštadienį prezidentiniuose debatuose sakė D.Grybauskaitė.

„Kaltinti Europą ar pasaulį, kad kažkas vykdo tokią neprognozuojamą ir labai agresyvią politiką – niekas tuo nepatikės. Atrodo, kad mes (su Rusija) vis dar kalbame kaip skirtingos civilizacijos, vis dar nesuprantame vienas kito“, – kalbėjo D.Gybauskaitė.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda debatuose pabrėžė, kad Lenkijai dabartinėje situacijoje svarbiausia yra stiprinti NATO pajėgumus rytinėje Europos daryje. Pasak Lenkijos prezidento, tai natūrali proceso eiga, NATO į savo gretas priėmus rytų Europos valstybes ir taip pasislinkus Aljanso išorinei sienai.

Lietuvos prezidentė kalbėdama pabrėžė ir Lietuvos pastangas stiprinti savo gynybą. „Mums patiems reikia atlikti daugelį dalykų, ir mes darome, didiname išlaidas gynybai“, – sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė D.Grybauskaitė šeštadienį dalyvauja Tarptautinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Tai svarbiausias nepriklausomas regione forumas, kuris aptaria pagrindinius tarptautinės saugumo politikos iššūkius, pranešė Prezidentūra.

Jame kalbama apie terorizmo grėsmę ir pabėgėlių krizę, artėjantį NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, Aljanso ateitį, saugumo situaciją Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Terorizmo grėsmė

Daugiau skaudžių išpuolių Europoje – tai yra neabejotinas dalykas, pareiškė šeštadienį Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas Miuncheno saugumo konferencijoje.

„Mes įžengėme, visi tai jaučiame, į naują erą, kuriai būdingas ilgalaikis hiperterorizmo buvimas“, – sakė M.Vallsas, kurio šalis pernai patyrė du islamistų išpuolius.

„Turime visiškai įsisąmoninti šią grėsmę, ir veikti labai didelėmis pajėgomis ir labai aiškiai. Bus išpuolių. Didelio masto išpuolių. Tai neabejotinas dalykas. Šis hiperterorizmas išlieka“, – nurodė jis.

M.Vallsas kalbėjo per šiame pietiniame Vokietijos mieste surengtą trijų dienų saugumo konferenciją, kurioje kalbą sakė ir Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

„Ideologinio žavesio jėga yra didžiulė, ir jeigu mūsų era yra pakitusi, tai dėl to, kad šis hiperterorizmas yra mūsų bendruomenių gilumoje“.

Grupuotės „Islamo valstybė“ džihadidstai sukėlė paniką Paryžiaus gatvėse lapkričio 13 dieną, kai per virtinę išpuolių baruose, futbolo stadione it koncertų salėje „Bataclan“ nužudė 130 žmonių.

Anksčiau sausį 12 žmonių žuvo per išpuolį prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, spausdinusį pranašo Mohammado karikatūras.

Šaltasis karas

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį pareiškė, kad dėl įtampos Rusijos ir Vakarų santykiuose pasaulis grimzta į naują šaltąjį karą.

Įtampai padidėjus dėl konflikto Ukrainoje ir Rusijos paramos Sirijos režimui, D.Medvedevas piktinosi „nedraugiška NATO politika Rusijos atžvilgiu“.

„Išlieka nedraugiška ir uždara, mūsų vertinimu, politinė NATO linija Rusijos atžvilgiu, – sakė Rusijos premjeras Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galima pasakyti ir griežčiau: mes nusiritome į naujo šaltojo karo laikus“.

„Vos ne kasdien mus skelbia baisiausia grėsme ir apskritai NATO (organizacijai) ir atskirai Europai, ir Amerikai bei kitoms šalims“, – nurodė jis.

D.Medvedevas kritikavo nuo šaltojo karo pabaigos vykdomą NATO plėtrą ir ES įtaką toli Europos rytuose, anksčiau kontroliuotuose sovietų.

„Europos politikams visuomet atrodė, kad vadinamosios draugų juostos kūrimas palei išorinį ES kontūrą gali tapti patikima saugumo garantija“, – sakė D.Medvedevas.

„Ir koks gi tokios politikos rezultatas? – tęsė jis. – Ne „draugų juosta“, o „atskirties zona““.

Jis pridūrė kad „kurti pasitikėjimą sunku ..., bet turime pradėti. Taip, pastarųjų dvejų metų įvykius mes vertiname neretai skirtingai..., bet ne taip ryškiai, kaip prieš 40 metų, kai buvo pasirašytas Helsinkio paktas, kai vidury Europos tiesiog stovėjo siena“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"