TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Moka brangiau, bet dujotiekį remia

2009 10 15 0:00
"Nord Stream" technikos direktorius Dirkas von Amlenas rodo "saugumo koridorių", kuriuo eis dujotiekis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos koncernas "Gazprom" neslepia, kad iš Europos kitais metais ketina išsireikalauti milijardinę baudą ir jau kalba apie dujotiekio "Šiaurės srautas" tiesimo darbų pradžią.

Pasimokiusi, kad negalima tikėti Rusijos pažadais po to, kai dvi žiemas iš eilės "Gazprom" buvo nutraukęs dujų tiekimą Europai dėl Ukrainos nesumokėtų skolų, Europos Sąjunga (ES) stengiasi mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir kasmet jų perka mažiau, nei planavo. Kitais metais ES taip pat ketina importuoti iš Rusijos dujų mažiau, nei numatė anksčiau pasirašytose sutartyse. 2010 metais pirkti numatytas minimalus dujų kiekis turėjo būti 160 mlrd. kubinių metrų, tačiau jau aišku, kad ES šalys jų pirks mažiau, nors dar nepranešama, kiek. Krizės alinama Rusija neslepia, jog tikisi, kad ES šalys įsigis bent 150 mlrd. kubinių metrų, o skolą už neįsigytas dujas europiečiai padengs 2011 metų pradžioje. Tą skolą rusai žada laikyti avansu už dujų tiekimą ateityje.

Tačiau "Gazprom" jau pareiškė reikalausiąs iš ES sumokėti baudą už tai, kad perka dujų mažiau, nei planavo. Iš pradžių rusai kalbėjo, kad iš Vokietijos bendrovės E.ON, Italijos "Eni" ir Turkijos bendrovės "Botas" pareikalaus už neįsigytas dujas mažiausiai 2 mlrd. dolerių, o dabar pranešė, kad ta bauda sudarys net 2,8 mlrd. dolerių. Apie tai, kad šiais metais "Gazprom" iš Turkmenistano pirko dujų mažiau, nei planavo, koncernas kalbėti nelinkęs ir jokių baudų Turkmenistanui mokėti nežada.

Nors ES pranešė, kad dar ketina dėl baudų tartis su "Gazprom", nes europiečiai jam moka už dujas daugiau, nei jos šiuo metu kainuoja rinkoje, koncerno vadovai teigė jokių nuolaidų nedarysią. Tačiau būtent dėl mažesnių rinkos kainų Europos šalys šiemet ir ketina nupirkti iš Rusijos 29 proc. (46 mlrd. kubinių metrų) dujų mažiau, nei buvo planavusios. Vokietija jau pranešė, kad dujų pirks net 44 proc. mažiau, t. y. šiais metais įsigis tik 12,23 mlrd. kubinių metrų. Vokietijos bendrovė E.ON tebesidera su Rusijos ir Norvegijos dujų tiekėjais, kad būtų atidėtas pirkimas pagal anksčiau sudarytas sutartis, nes rinkoje gali nusipirkti dujų pigiau.

Europos bendrovės vis garsiau reiškia nepasitenkinimą, kad turi mokėti Rusijai už dujas brangiau, nei jos šiuo metu kainuoja, tačiau palaiko "Gazprom" planus tiesti dujotiekį "Šiaurės srautas", viena po kitos išduodamos tam ekologinius leidimus. Suomijos Europos reikalų ministrė Astrid Thors pranešė, kad jos šalis taip pat išduos ekologinį leidimą dujotiekiui Baltijos jūros dugnu tiesti.

Bendrovė "Nord Stream AG" jau yra gavusi leidimus atlikti darbus, kurie leis likviduoti Antrojo pasaulinio karo metais nesprogusius sprogmenis ekonominėse Suomijos ir Švedijos zonose.

Jau žinoma, kad Baltijos jūroje reikės nukenksminti 28 sprogmenis ir senas minas. Tačiau kad dujotiekis būtų saugus, dar reikia išvalyti nuo minų 25 metrų pločio "saugumo koridorių". Tai ketinama daryti atsižvelgiant į sprogmens stiprumą ir jo gulėjimo gylį. Rusai žada, kad šiuos darbus jie atliks padedami Švedijos, Suomijos ir Danijos, o šių šalių vyriausybės gaus visą informaciją apie atliekamus darbus. Sprogmenis imsis likviduoti Rusijos karinės jūrų pajėgos.

Dujotiekio "Šiaurės srautas" ilgis bus 1220 kilometrų. Jis eis Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos miesto Vyborgo iki Vokietijos Greisvaldo. Tiesimo darbai bus pradėti kitų metų pirmą pusmetį.

Numatoma, kad jau 2011 metais šiuo dujotiekiu tekės 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų.

Didžiausias bendrovės "Nord Stream AG" akcininkas - Rusijos koncernas "Gazprom", kuriam priklauso 51 proc. akcijų. Po 20 proc. akcijų turi Vokietijos bendrovės "Wintershall Holding" ir "E.ON Ruhrgas". Nyderlandų kompanija "Gasunie" įsigijo 9 proc. akcijų. Dar jų norėtų turėti ir Prancūzijos bendrovė "GDF Suez", su kuria šiuo metu vedamos derybos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"