TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mokinių žinios ir gamtiniai ištekliai

2012 04 23 6:04

Nafta, dujos, anglis, auksas, geležis, uranas ir įvairūs mineralai - tikras "prakeiksmas" vaikams, kurie gyvena šių naudingų iškasenų turinčiose šalyse. Pasirodo, kuo daugiau valstybė turi naudingų išteklių, tuo prastesnis jos mokyklose besimokančių vaikų žinių lygis.

ESBO direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas švietimo politikos formavimo klausimais Andreasas Schlacheris rado statistinį patvirtinimą, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp gamtinių išteklių dalies valstybės BVP ir mokinių žinių, pirmiausia, matematikos, lygio.

A.Schlacheris apskaičiavo, kad jeigu gamtinių išteklių dalis šalies BVP padidėja vos vienu punktu, testo PISA (Project for International Students Assesment) rezultatai krenta 2,5 punkto. Nė vienos šalies, kurios mokiniai gauna geriausius PISA testo įvertinimus, ekonomika nėra priklausoma nuo gamtinių išteklių, tačiau visos jos klesti. Tai geriausiai parodo Singapūro, Honkongo, Pietų Korėjos, Suomijos ir Japonijos pavyzdys.

Tačiau tos valstybės, kuriose gamtos turtai sudaro bent 6,02 proc. BVP, mokinių rodikliai yra blogesni nei vidutiniai. Tai pirmiausia pastebima Malaizijoje, Čilėje, Alžyre, Irane, Omane. Šie rodikliai tiesiog katastrofiški Saudo Arabijoje, kur naftai šalies BVP tenka net 47 procentai. Šios valstybės mokinių matematikos žinios yra vienos prasčiausių tarp išsivysčiusių valstybių, todėl Saudo Arabija atsiduria vienoje gretoje su Kirgizija, Salvadoru ir Gana. 

ESBO ekspertas teigia, jog neturinčios gamtinių išteklių šalys žino, kad plėtodamos ekonomiką ir sudarydamos geras gyvenimo sąlygas savo piliečiams gali pasikliauti tik savo tautos žiniomis, todėl jose švietimas, įvairūs mokslo tyrimo darbai ir naujos žinios tampa nacionaliniais prioritetais.

Tiesa, nėra taisyklės be išimties. Šiuo atveju išimtį sudaro Kanada, Australija ir Norvegija, kuriose PISA testą atlikę mokiniai įvertinti aukštais balais, nors jų ekonomikoje didelį vaidmenį vaidina gamtiniai ištekliai. A.Schlacheris teigia, kad šios valstybės laikosi griežtos politikos turimų naudingų iškasenų atžvilgiu ir stengiasi jokiu būdu nešvaistyti savo gamtinių turtų.

Nevisiškai prie bendros tendencijos dera ir Rusija. Nors jos ekonomikoje gamtiniai ištekliai vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį, šios šalies mokinių PISA testo rezultatai neblogi - jie sąraše atsidūrė maždaug per vidurį. Kodėl taip yra, A.Schlacheris nepaaiškina.

Šis ESBO eksperto atliktas tyrimas patvirtina, kad valstybės, turtingos gamtinių išteklių, ypač angliavandenilių, gali pakenkti savo ekonomikai, jeigu nesiims reikiamų priemonių. Praturtėti iš naftos, dujų ar kitų visam pasauliui svarbių išteklių eksploatacijos nepaprastai lengva, ir tai galima padaryti labai greitai. Todėl tokios šalys retai rūpinasi, kaip užtikrinti ilgalaikę ūkio plėtrą, ir nesiorientuoja į ateitį.

Be to, gamtinių išteklių eksportas paprastai lemia, kad kyla nacionalinės valiutos kursas, o tai skatina importą ir apsunkina pramonės kūrimą pačioje šalyje.

Slate.fr, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"