TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Moldavai išėjo į gatves prieš "mafiozų vyriausybę"

2015 09 08 6:00
Žmonės mojavo Moldovos, Rumunijos ir ES vėliavomis. AFP/Scanpix nuotraukos

Šimtatūkstantinis "maidanas" susirinko Kišiniovo centre ir kėlė politinius reikalavimus. Aikštėje išdygo palapinių miestelis - protestuotojai nusiteikę ilgai kovai.

Dešimtys tūkstančių moldavų užtvindė sostinę Kišiniovą sekmadienį. Jie reikalavo prezidento Nicolae Timofti atsistatydinimo ir pirmalaikių rinkimų. Tokios didžiulės demonstracijos, nukreiptos prieš milžiniško masto korupciją, Moldova dar nebuvo regėjusi. Žmonių pyktį pakurstė precedento neturintis skandalas, kai prieš kurį laiką paaiškėjo, kad iš trijų komercinių bankų per mįslingas paskolas dingo daugiau kaip milijardas dolerių - aštuntadalis Moldovos bendrojo vidaus produkto. Ši vagystė atskleidė oligarchinių grupių galią mažytėje, 3,5 mln. gyventojų turinčioje daugiausia kaimiškoje posovietinėje šalyje. Dėl jos nuvertėjo lėja, įsisuko infliacija ir krito gyvenimo lygis.

Tai taip pat pakirto proeuropietiškai nusiteikusios valdžios įvaizdį paprastų moldavų akyse. Skurdžioje Moldovoje daugelis šeimų turi pragyventi už maždaug 300 dolerių per mėnesį. Vis dėlto nemažai protestuotojų nešėsi ne tik Moldovos ir Rumunijos, bet ir Europos Sąjungos (ES) vėliavas, taip išreikšdami savo poziciją. Moldova siekia integracijos į Europą, tačiau, kaip ir Ukraina, yra glaudžiai susijusi su Rusija. Ten dirba daug moldavų.

„Mafijos koncertas“ žlugo

Protestuotojai, atsiliepdami į naujo pilietinio judėjimo DA ("Demnitate si adevar" - "Orumas ir tiesa") raginimą, plūdo į sostinę iš visų regionų ir telkėsi centrinėje Kišiniovo aikštėje prie vyriausybės pastato. Ten jie įkūrė palapinių miestelį, nes neketina greitai pasitraukti.

Protestuotojų pyktis daugiausia buvo nukreiptas į turtingiausius šalies oligarchus, kurie kontroliuoja svarbiausius Moldovos ekonomikos sektorius. Žmonės skandavo: "Pergalė! Grąžinkit milijardą!" Taip pat ragino atsistatydinti Moldovos centrinio banko ir Generalinės prokuratūros aukšto rango pareigūnus bei reikalavo, kad vyriausybė rūpintųsi integracija į Europą.

Policija nurodė, kad susirinko iki 40 tūkst. žmonių - daugiau nei per antikomunistinius protestus 2009 metų balandį, bet organizatoriai pateikė triskart didesnius skaičius. Kairiosios partijos „Mūsų namai – Moldova“ radikaliojo sparno "Raudonasis blokas“ aktyvistai bandė prasiveržti į Generalinę prokuratūrą ir įsitraukė į susirėmimus su policija. Buvo suimti keli protesto dalyviai.

Tą pačią dieną valdžia mėgino organizuoti Kišiniove didžiulį koncertą po atviru dangumi. Jame turėjo pasirodyti Moldovos, Rumunijos ir Rusijos atlikėjai, bet daugelis atsisakė dalyvauti "mafijos koncerte", nes tai buvo suprasta kaip valdžios siekis atitraukti žmonių dėmesį nuo suplanuoto protesto.

Pakirstas pasitikėjimas

Pusryčiai palapinių miestelyje.

ES ir Vakarų atstovai Kišiniove teigia, jog beveik visos provakarietiškos Moldovos vyriausybės mažai ką nuveikė, kad būtų pakeistas ekonomikos valdymas ir išnaikinta korupcija politinėje sistemoje. Bankų afera, įvykdyta "tyliai pritariant valdžiai", kaip sako protestuotojai, pakirto Vakarų ir tarptautinių skolintojų, kurie padeda palaikyti Moldovos ekonomiką, pasitikėjimą šalimi. ES sustabdė pagalbą Moldovai, kol bus ištirta ši bankų afera.

Vienas ministras pirmininkas - Chirilas Gaburici - šiemet atsistatydino, kai kilo triukšmas dėl jo mokslo diplomų. Liepą jį pakeitęs Valeriu Streletas atnaujino derybas su tarptautiniais skolintojais, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Premjeras patikino dėsiąs visas pastangas, kad dingęs milijardas būtų susektas ir grąžintas iš užsienio sąskaitų į Moldovą.

V. Streletas išėjo susitikti su protestuotojais ir pažadėjo apsvarstyti jų reikalavimus, kuriuos pateikė demonstracijos lyderiai. Vienas organizatorių sakė, kad žmonės nebegali pakęsti to, kaip "tyčiojamasi iš šalies", todėl sieks išspirti iš valdžios korumpuotus oligarchus. Be pirmalaikių parlamento rinkimų ir prezidento N. Timofti, valdančio nuo 2012 metų, atsistatydinimo, reikalaujama ir tiesioginių prezidento rinkimų (dabar renka parlamentas), teisinės reformos, didesnės žiniasklaidos laisvės, taip pat atšaukti neseniai padidintus elektros ir dujų tarifus.

Moldovą kelyje į Europą ypač remia kaimynė Rumunija. Abi šalys turi bendrą istoriją ir kalbą, Moldovoje yra nemažai žmonių, kurie norėtų, kad Moldova ir Rumunija susijungtų. Rugpjūčio pabaigoje moldavams švenčiant Nepriklausomybės dieną Rumunijos premjeras Victoras Ponta padovanojo šaliai 100 mln. eurų ir pareiškė pasisakantis už tai, kad Rumunijos dujotiekis būtų pratęstas iki Kišiniovo. Moldova iki šiol yra priklausoma nuo dujų iš Rusijos.

Kovoti žada taikiai

Vienas DA lyderių Valentinas Dolganiukas tvirtino, kad per mitingą pavyko surinkti daugiau kaip 80 tūkst. lėjų (4 tūkst. dolerių) palapinių miesteliui išlaikyti, todėl žmonės, kurių nakvoti liko keli šimtai ir kurie keis vienas kitą, bus aprūpinti maistu, vandeniu, šiltais drabužiais ir viskuo, ko reikia.

Buvęs parlamento narys teigė, jog susirinkusieji aikštėje nebijo galimų provokacijų, bet suprasdami, kad jų gali būti, paprašė policijos prižiūrėti tvarką. Tuo rūpinasi ir patys. "Mūsų kova civilizuota, mūsų akcijos - taikios", - kalbėjo V. Dolganiukas. Jis atsiribojo nuo "Raudonojo bloko" veiksmų.

Ukrainos ir Rusijos žiniasklaida jau prilipdė protestams Kišiniove Maidano pavadinimą - pagal pernai Kijeve kilusią revoliuciją prieš prorusiško korumpuoto prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą. Jį nuvertus Rusija okupavo Krymą ir pradėjo karą su Ukraina. Prezidentas Vladimiras Putinas nesutinka "paleisti Ukrainos į Vakarus". Apžvalgininkai dažnai pabrėžia, jog V. Putinas paniškai bijo "spalvotųjų revoliucijų", todėl Rusijoje padarė viską, kad užkirstų joms kelią. Šiuo tikslu priimta virtinė įstatymų, o prieš opoziciją taikomos represijos.

Maskva buvo sunerimusi, kai liepos pabaigoje ir Jerevane kilo masiniai protestai prieš elektros branginimą, kurio iš Armėnijos valdžios reikalavo su Rusija susijusios monopolinės kompanijos. Toji revoliucija buvo praminta "Elektromaidanu", bet greitai išsikvėpė. Tuomet Maskva perspėjo Vakarus nesinaudoti protestais prieš elektros branginimą ir nesistengti įžiebti naujos "spalvotosios revoliucijos" Armėnijoje.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"