TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Moldova renkasi kryptį

2009 07 30 0:00
Nemažai moldavų balsavo savo šalies ambasadoje Rumunijoje ir kitur užsienyje, nes skurdas išvijo tūkstančius jų ieškotis darbo svetur.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nepraėjus nė 4 mėnesiams nuo parlamento rinkimų, po kurių Moldovoje kilo smurtinės riaušės ir piliečių susipriešinimas, šalyje vėl vyko rinkimai. Jų rezultatai lems, ar Moldova bičiuliausis su Rusija, ar pasuks į Vakarus.

Komunistų partija, vadovaujama pasitraukiančio prezidento Vladimiro Voronino, žada sukurti "europietišką Moldovą", bet nori bendradarbiauti ir su Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS) bei Rusija, o pastarąją V.Voroninas vadina "strategine partnere".

Savo ruožtu Maskva laiko Moldovą savo įtakos zona, mėgina manipuliuoti nuo jos atskilusios rusakalbės Padnestrės korta ir net pažadėjo Moldovai 500 mln. dolerių paskolą krizei įveikti.

Komunistus remia daugiausia vyresnioji karta ir kaimo gyventojai, tačiau pastaruoju metu valdančiosios partijos populiarumas smuko iki 30 procentų.

Daugiau kaip trečdalis elektorato, daugiausia jaunimas, palaiko opoziciją. Dauguma iš 7 opozicinių partijų siekia, kad Moldova pasitrauktų iš NVS, įstotų į NATO ir padedama Rumunijos sparčiau integruotųsi į Europos Sąjungą (ES). Rumunijos pilietybę jau turi daugiau kaip 130 tūkst. iš 4,3 mln. Moldovos gyventojų, dar 800 tūkst. yra padavę dokumentus jai gauti.

Moldovos visuomenės susiskaldymą didina ir skurdas, dėl kurio daugybė darbingo amžiaus žmonių ieško darbo užsienyje, o šalyje lieka tik vaikai ir senimas. Manoma, kad užsienyje dirba apie pusė milijono moldavų.

Valstybingumo korta

Pagal Moldovos Konstituciją, valstybės vadovą renka 101 vietos parlamentas. Nuo 2001 metų valdantis ir jau du kartus išrinktas V.Voroninas negali vėl balotiruotis į šias pareigas. Kai dėl opozicijos boikoto komunistams du kartus pritrūko vieno balso prezidentu patvirtinti savo kandidatą, V.Voroninas birželį paleido parlamentą.

Per rinkimų kampaniją komunistai iškabino plakatus, kurie skelbė: "Apginsime Tėvynę!" Mat jie kelia klausimą: išliks ar neišliks Moldova kaip šalis? Jų manymu, jei rinkimus laimės opozicija, Moldovą gali pasiglemžti Rumunija ir tada šalis "degraduos iki Kosovo padėties".

Nors visos didžiosios partijos pritaria Moldovos stojimui į ES ir net komunistų valdžia siekė susitarti su ES dėl laisvo prekių judėjimo ir bevizių kelionių, pastaruoju metu komunistai laikėsi labiau prorusiško kurso. V.Voronino vyriausybė kaltino kaimyninę Rumuniją - kuri yra ES narė, istoriškai labai susijusi su Moldova, o abiejų šalių žmonės kalba ta pačia kalba - balandį kursčius riaušes. Jos kilo, kai protestuodami prieš rinkimų rezultatus opozicijos šalininkai įsiveržė į kai kuriuos valstybės pastatus ir juos nusiaubė.

Suktas projektas

Pagrindinė rinkimų intriga gali būti Mariano Lupu, buvusio parlamento pirmininko, po balandžio įvykių palikusio komunistų gretas ir tapusio Demokratų partijos lyderiu, pasirodymas politinėje scenoje. Jis moka kelias Europos kalbas, prisistato kaip provakarietiškas politikas bei žada padaryti galą komunistų ir opozicijos susipriešinimui. Tačiau opozicija ir ekspertai vadina M.Lupu komunistų "projektu". Neva jo uždavinys - atimti balsus iš dešiniųjų ir atėjus į parlamentą padėti komunistams išrinkti prezidentą. Šiuo atveju pats M.Lupu ir būtų pagrindinis kandidatas. foto: balsuo

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"