TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Moldova stebi Ukrainą ir rengiasi rinkimams

2014 11 26 6:00
Stebėjimo postas Padniestrėje, prie Ukrainos sienos. AFP/Scanpix nuotrauka

Šį savaitgalį Moldovoje vyks parlamento rinkimai. Jie parodys, ar tvirtai šalis yra apsisprendusi toliau žengti pasirinktu Europos integracijos keliu. Moldovos gyventojai atidžiai stebi Ukrainoje vykstančias kovas, kilusias dėl sprendimo atsukti Rusijai nugarą.

Moldova – viena mažiausių (3,5 mln. gyventojų) ir skurdžiausių Europos valstybių vakariniame buvusios Sovietų Sąjungos pakraštyje, įsiterpusi tarp Rumunijos ir Ukrainos. Naujienų agentūra „Reuters“ ją pristato kaip šalį, labiausiai iš visų buvusių sovietinių respublikų priartėjusią prie europietiškų vertybių. Išskyrus Baltijos valstybės. Nors Moldova yra Nepriklausomų Valstybių Sandraugos narė, nuo 2007-ųjų ji siekia įsilieti į Europos Sąjungą (ES).

Tačiau artėjant lapkričio 30 dienos rinkimams viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad moldavai smarkiai susiskaldę. Dalis jų linkę toliau tęsti integracijos ES politiką, bet yra nemažai gyventojų, kurie norėtų, kad šalies lyderiai pakeistų savo poziciją ir prisijungtų prie Rusijos vadovaujamo ekonominio bloko. Vis dėlto dauguma moldavų, kaip atskleidžia apklausos, pageidautų matyti savo valstybę kaip ES, o ne Muitų sąjungos narę.

Nemes kelio dėl takelio

Europietišką kelią pasirinko trijų partijų Aljansas už integraciją Europoje, valdantis šalį nuo 2009 metų. Maskva, nepatenkinta tokiu sprendimu, uždraudė iš Moldovos įvežti daržoves, vyną ir mėsą.

Moldavai vis labiau nusivilia centro dešinės vyriausybės valdymu, nes ji nesugeba pažaboti korupcijos ir išspręsti tarpusavio ginčų. Tai gali nulemti, kad daug žmonių sekmadienį balsuos už kairiąsias jėgas. Tokiam pasirinkimui gali turėti įtakos ir vyresnių gyventojų jaučiama nostalgija sovietiniams laikams.

Tačiau Moldovos ministras pirmininkas Iurie Leanca įsitikinęs, jog po rinkimų šalis tikrai nekeis savo proeuropietiškos politikos, optimistiškai žvelgia į santykius su Rusija ir viliasi, kad netrukus jie taps sklandesni. Neseniai Maskva ir Kišiniovas pasirašė naują gamtinių dujų tiekimo sutartį. Joje numatyta, kad „Gazprom“ importas pasieks Moldovą ir 2015 metais. Premjeras tai vadina geru ženklu ir žada, jog šalies verslininkai jau greitai vėl galės vežti į Rusiją savo vyną, vaisius bei daržoves.

Analitikai kalba panašiai kaip vyriausybės vadovas. Jų manymu, jeigu proeuropietiškas Aljansas gaus daugumą vietų parlamente, Moldova išlaikys dabartinę kryptį. Pasak politologų, tai padaryti pasiseks net ir tuo atveju, jei dešiniesiems teks formuoti vyriausybę su įtakinga Komunistų partija, kuri, nors ir pasisako už tvirtesnius ekonominius ryšius su Rusija, yra proeuropietiška.

Socialistai nori į Muitų sąjungą

Viskas pasikeistų, jeigu rinkimuose itin gerai pasirodytų Socialistų partija, siekianti, kad Moldova prisijungtų prie Maskvos vadovaujamos Muitų sąjungos. Jos lyderis Igoris Dodonas, neseniai susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, teigia, jog laikydamasi europinės krypties šalis neteks galingo ir patikimo partnerio, galinčio pigiai bei gausiai aprūpinti ją gamtinėmis dujomis.

Pirmas nepriklausomos Moldovos prezidentas Mircea Sneguras, užsipuolęs I. Dodoną dėl vizito į Kremlių, ragina tautiečius suvokti, kad „grįžimas į pelkę, iš kurios taip stengėmės išsikapstyti, nieko gero neduos“. Dauguma gyventojų taip pat mano, jog dabar, kai ES asociacijos sutartis jau ratifikuota, o moldavai gali džiaugtis bevizėmis kelionėmis po Bendrijos valstybes, nueita per toli, kad būtų galima sukti atgal.

Į Moldovos integraciją Europoje Kremlius žiūri daug atlaidžiau nei į panašius Ukrainos valdžios veiksmus. Šalis neturi bendros sienos su Rusija, o jos vadovybė nerodo jokio susidomėjimo stoti į NATO, kurios Maskva taip bijo. Be to, gynybai Moldova skiria labai nedidelę dalį biudžeto ir, atrodo, tikrai neketina naudoti karinės jėgos, kad atgautų Padniestrę – Maskvos remiamą separatistinį regioną, kurį daug kas lygina su naujosiomis „liaudies respublikomis“ Rytų Ukrainoje.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"