TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Moldovos europietiškumas – fasadinis

2015 07 01 9:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Birželį vykusių vietos rinkimų Moldovoje rezultatai neįrodo, jog šalis pasirinko kelią, vedantį link Europos. Dar daugiau – europietiškumas yra tapęs paprasčiausiu ištekliu politinėje retorikoje. 

Iš neturtingiausios Europos valstybės bankų dar pavasarį mįslingai prapuolus milijardui dolerių, kas sudaro apie aštundalį šalies bendrojo vidaus produkto, bei atsistatydinus neseniai paskirtam premjerui Chirilui Gaburici, vietos rinkimai Moldovoje buvo neeiliniai. „Jie buvo matomi kaip šalies svarbiausių politinių partijų reitingų matavimas, prieš formuojant naują vyriausybę“, – teigia Tarptautinio rinkimų tyrimo centro direktorė Anastasija Stefanovič, stebėjusi birželio 15 dieną vykusius savivaldos rinkimus. Pasak jos, tiesioginiai merų rinkimai moldavams apskritai svarbūs. Šių metų kovo mėnesio apklausos duomenimis, vos 16 proc. šalies gyventojų pasitiki politinėmis partijos, tačiau merais – net pusė. Pasitikėjimas merais rikiuojasi trečioje vietoje po pasitikėjimo Bažnyčia (kiek daugiau nei 90 proc. modalvų – stačiatikiai) bei žiniasklaida.

Moldavai merais pasitiki

„Rinkimai buvo tikrai labai konkurencingi. Vyko arši politinė kampanija ir didžiausios politinės partijos kovojo dėl kiekvieno balso visose apygardose“, – tai, ką matė Moldovoje, komentuoja A. Stefanovič. Kaip pagrindines politinių debatų temas ji įvardija korupciją, kurią pusė šalies gyventojų laiko didžiausia problema, ekonominius klausimus bei vietos rinkimams būdingą decentralizaciją. „Pastebėtina, kad kampanija vyko moldavų ir rusų kalbomis, jos abi turi oficialų status“, – pažymi ekspertė.

V. Ivanauskas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Anot jos, pagrindiniai pažeidimai vyko ne pačiose rinkimų apylinkėse, kur viskas vyko sklandžiai, o už jų ribų. Nustatyta, jog rinkėjų balsai šalyje buvo perkami, be to, įtarimų kėlė netinkamas administracinių resursų naudojimas, neskaidrus rinkiminių kampanijų finansavimas, žiniasklaidos šališkumas. Pavyzdžiui, pagrindinis nacionalinis televizijos kanalas „Moldova 1“ daugiausia dėmesio skyrė valdantiesiems, ypač Demokratų partijos kandidatams. Kaip teigia A. Stefanovič, ta pati tendencija pastebėta ir su privačiais transliuotojais – penki didžiausi televizijos kanalai yra siejami su kompanija „General Media Group“, priklausančia Demokratų partijos pirmininko pavaduotojui Vladimirui Plahotniukui, vienam turtingiausių šalies asmenų.

Rinkimų rezultatai europietiškumo neįrodo

Po vietos rinkimų Moldovoje tarptautinė žiniasklaida mirgėjo nuo antraščių apie proeuropietiškų jėgų pergalę ar šalies posūkį Europos link. Tačiau Rytų Europos studijų centro (RESC) vyresnysis analitikas Vilius Ivanauskas teigia, tokios etiketės kaip „proeuropietiška šalis“ ar „prorusiška šalis“ dažnai yra sąlygiškos. Europos sąjungos (ES) Rytų partnerystės šalis esame linkę skirstyti į dvi grupes – Gruzija, Ukraina, Moldova kaip proeuropietiškos, o kitos trys – Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija – prorusiškos ar neutralios. Šitaip darydami, anot eksperto, remiamės geopolitiniais argumentais bei pirmųjų trijų šalių pasirašytomis asociacijos sutartimis su ES. „Jeigu žiūrėtume į politinių elitų struktūrą, kaip jie kovoja, ką naudoja, kas jiems yra Europa, ar dar svarbiau – į visuomenės lygmenį – matytume, kad tos etiketės yra išskydusios. Vaizdas pernelyg vienpusiškas. Galima pastebėti, kad Moldovos politinės partijos vis dar neturi bendros konsoliduotos pozicijos ES klausimu“, – komentuoja jis.

„Bloga žinia ta, kad Europa tampa retorikos ištekliumi. Tai pavojingas dalykas“, – sako V. Ivanauskas, pažymintis, kad sunku pasakyti, kurioms moldavų politinėms partijoms europietiškumas iš tiesų rūpi. Nuo 2013 m. iki šių metų vasario, kuomet atsistatydino premjeras, šalį valdė liberalų demokratų, demokratų bei liberalų partijų aljansas, kuris vadinosi „Proeuropietiškumas“. Pasak analitiko, šalyje susiformavęs diskursas, kad renkiesi arba partiją už Europą arba, jei balsuoji už socialistus ar komunistus – prieš Europą. Tačiau nėra aišku, ar pastarieji iš tiesų nusiteikę prieš ES.

Anot RESC analitiko, vadinamojo antieuropietiškumo ašis – socialistų partija, kurios lyderiai yra buvę komunistų partijos nariai. Pavyzdžiui, šalies sostinės Kišiniovo meru išrinktas jau nuo 2007 m. jam vadovaujantis liberalas Dorinas Chirtoaca nugalėjo savo varžovę socialistę Zinaidą Greceanii, kuri praeityje buvo komunistė. Prorusiškos orientacijos politikę D. Chirtoaca aplenkė nežymia balsų persvara. V. Ivanauskas pasakoja, kad Moldovos socialistai neturi jokių ryšių su tos pačios ideologijos atstovais Europoje. Pasak jo, tai ne tik jų pačių problema, bet ir ES politikų, kurie kreipia dėmesį tik į tas partijas, kurios laikomos proeuropietiškomis – daugiausia dešinieji. Jo teigimu, reikėtų bandyti Moldovos socialistus įtraukti į europietišką kairiųjų kontekstą, dirbti su jais, paneigiant Rusijos metus: „Europa gali parodyti, kad čia yra įvairių partijų, vykta normali politinė kova ir tai nėra vienos jėgos reikalas“.

A. Stefanovič / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Korupcija po Europos vėliava

„Nors tai buvo vietos rinkimai, retorikoje vyravo aukštosios politikos klausimai“, – teigia V. Ivanauskas. Diskutuota apie tik apie europietiškumą, bet ir nuveiktus valdančiųjų darbus, Rusijos-Ukrainos konfliktą, prorusiškiems politikams pabrėžiant, kad dėl europietiškų aspiracijų Rusija paskelbė embargą ukrainietiškoms prekėms. Anot jo, taip pat svarbus buvo ir moldavų emigrantų, dirbančių Rusijoje, veiksnys: „Suvokiama, kad Moldovos piliečiai dažniau vyko dirbti į Rusiją negu į Vakarus“.

Minėtas politines jėgas Moldovoje, kaip teigia ekspertas, vienija korupcijos skandalų tema – kaltinamai adresuojami vieni kitiems. A. Stefanovič pastebi ironišką detalę – šalies pietuose esančio Orhėjaus miesto meru, surinkęs per 60 proc. balsų, tapo prorusiškų pažiūrų verslininkas Ilanas Šoras, kuris buvo suimtas, ištyrus didžiausia šimtmečio vagyste vadinamą pinigų dingimą iš šalies bankų. RESC ekspertai pažymi, kad oligarchų netrūksta ir tarp dešiniųjų, vadinamų proeuropietiškų politikų. Pasak jų, Moldovoje korupcija pridengiama Europos ir šitaip kompromituojamas europietiškumas.

Bevizis režimas įtakos dar neturėjo

Apklausų duomenimis, trečdalis moldavų palaiko bendradarbiavimo su ES idėją. V. Ivanauskas pastebi, jog didžioji dalis visuomenės šiuo klausimu – neutralūs, laviruojantys tarp Rusijos ir ES, nes šitaip naudinga. Vienas iš pavyzdžių – Rusija atleido nuo 2014 metų, kai Moldova pasirašė asociacijos sutartį su ES, taikytą embargo vaisiams ir daržovėms tą pačią dieną, kai atsistatydino proeuropietiškos vyriausybės premjeras Ch. Gaburici.

Moldova yra pirmoji iš ES Rytų partnerystės šalių liberalizavusi vizų režimą. Nuo 2014 balandžio 28 dienos į daugumą ES šalių moldavai gali įvažiuoti be vizų. Tai taikoma ir separatistinio Padniestrės regiono gyventojams, turintiems biometrinius Moldovos pasus. Pasak A. Stefanovič, beveik 4 milijonams Moldovos gyventojų atsivėrusios sienos neturėjo lemtingos įtakos jų požiūriui į ES. Kai teigia ekspertė, daugelis moldavų turi Rumunijos pasus, kurie leidžia ne tik išvykti, bet ir dirbti ES šalyse, pastarosios galimybės vizos nesuteikia. Laisvesnio asmenų judėjimo rezultatą dėl bevizio režimo tikimasi pamatyti tik po kelerių metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"