TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Moldovos prezidento rinkimai vyks po referendumo, nepriklausomai nuo jo rezultatų

2012 01 15 18:26

Moldovos liberalų demokratų partijos frakcijos pirmininkas Valeriu Streletas pareiškė, kad prezidento rinkimai vyks po konstitucinio referendumo dėl valstybės vadovo rinkimų procedūros supaprastinimo.

Tai jis pareiškė sekmadienį, po parlamento posėdžio, kuriame buvo paskelbtas ketinimas surengti konstitucinį referendumą dėl prezidento rinkimo procedūros pakeitimo.

"Ekspertai jau rytoj pradės rengti įstatymo projektą dėl Konstitucijos pataisos. Dokumentas bus pateiktas Konstituciniam teismui, po kurio išvados bus pateiktas referendumui. Mūsų nuomone, referendumas gali įvykti iki balandžio pabaigos", - sakė V.Streletas žurnalistams.

Pasak jo, įstatymo pataisų esmė - "sumažinti prezidento išrinkimo slenkstį arba rasti kitą teisėtą formulę politinei krizei įveikti".

"Mums reikia parengti tokią prezidento išrinkimo tvarką, kad ateityje nebūtų tokios konstitucinės krizės. Drauge reikia užtikrinti išrinkto prezidento teisėtumą ir atstovaujamumą. Be to, reikia peržiūrėti kai kuriuos prezidento įgaliojimus, kad būtų tikra parlamentinė respublika, ir atsisakyti "hibrido" tarp parlamentinės ir prezidentinės respublikos, kuris dabar yra", - sakė V.Streletas.

Pasak jo, prezidento rinkimai bus paskirti, kai įsigalios pataisos, kurios bus pateiktos referendumui.

"Mes siekiame patobulinti politinę sistemą. Prezidento rinkimai įvyks po referendumo, nepriklausomai nuo jo rezultatų", - sakė V.Streletas.

Savo ruožtu laikinai einantis prezidento pareigas Marianas Lupu sakė, "ekspertai jau rytoj pradės rengti įstatymo projektą, kad kuo greičiau jį būtų galima pateikti Konstituciniam teismui ir referendumui.

"Visuomenė labai pavargo nuo politinės krizės. Mes turime surengti referendumą, kuris leis surasti ilgalaikius sprendimus, kad ateityje tokios krizės nepasikartotų", - sakė M.Lupu.

Konstitucinis teismas ketvirtadienį pripažino neteisėtais prezidento rinkimus, kurie vyko 2011 metų gruodžio 16 dieną. KT nusprendė, kad per balsavimą buvo pažeista slapto balsavimo procedūra, nes dalyvavę rinkimuose deputatai rodė savo balsalapius - vieni įrodinėjo, kad balsavo už Mariano Lupu kandidatūrą, kiti - "prieš".

Rinkimų pripažinimu neįvykusiais Konstitucinis teismas atšaukė ir pakartotinius rinkimus, kurie buvo paskirti sekmadienį, sausio 15 dieną.

Moldovos Konstitucija numato, kad prezidentas išrenkamas trimis penktadaliais deputatų balsų - 61 balsu - per du ratus. Valdantysis Aljansas už europinę integraciją turi 59 deputatus iš 101 vietos parlamente. Į jį įeina Moldovos liberalų demokratų partija (32 mandatai), Demokratų partija (15 mandatų ir Liberalų partija (12 mandatų). Opozicinė Komunistų partija turėjo 42 mandatus, bet lapkričio 4 dieną trys deputatai pasitraukė iš MKP frakcijos ir sudarė socialistų grupę. Jie pareiškė, jog dalyvaus rinkimuose, bet balsuos tik už tai, kad prezidentu būtų išrinktas nepartinis kandidatas.

Aljansas už europinę integraciją nesugebėjo susitarti su komunistais ar socialistais dėl nepartinio kandidato į prezidento postą.

Pagal įstatymus, jeigu du mėginimai žlugs ir nė vienas kandidatas nesurinks 61 balso, parlamentas turi būti paleistas. Parlamentui nesugebėjus išrinkti prezidento jau du kartus, 2009 ir 2010 metais parlamentas buvo paleistas ir paskirti pirmalaikiai parlamento rinkimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"