TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mongolija siekia neutralios valstybės statuso

2015 11 09 6:00
Mongolijoje stūkso milžiniška Čingischano skulptūra. pinterest.com nuotrauka

Kažkada mongolai garsėjo karingumu. XII amžiuje Čingischanas sukūrė didžiausią visoje žmonijos istorijoje Mongolų imperiją. Tačiau šiandien viskas yra kitaip. Mongolija siekia neutralios valstybės statuso, nes nori apsisaugoti nuo išorės galybių spaudimo.

Neutrali valstybė neleidžia steigti savo teritorijoje užsienio karinių bazių ir pati nesteigia jų užsienyje, taip pat neleidžia užsienio karinio tranzito per savo teritoriją. Šį statusą turinti šalis susilaiko nuo dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose. Pasaulyje gerai žinomos neutralios valstybės yra Šveicarija, Kosta Rika ir Vatikanas.

Mongolijos prezidentas Cachiagijinas Elbegdordžas įsitikinęs, kad toks statusas jo valstybei garantuotų taiką, saugumą ir draugiškus santykius su tarptautiniais veikėjais. Be to, neutralumas sustiprintų Ulan Batoro balsą tarptautinėse organizacijose, kaip antai Jungtinėse Tautose. Liberali demokratinė šalis dažniau galėtų tapti tarpininke sprendžiant opias tarptautines problemas.

Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo Ulan Batoras buvo de facto neutralus: vengė prisidėti prie branduolinių ginklų ir karinių aljansų. Tiesa, šalies kariuomenė dalyvavo mokymuose Afganistane ir siuntė pastiprinimą JAV kariams Irake. Kariuomenės generolo teigimu, šalis taip siekė prisidėti prie stabilumo regione palaikymo. Mongolijos karių veikla užsienyje padėjo sustiprinti šalies bendradarbiavimą su JAV ir taip gauti finansavimą.

Mongolijos užsienio politikai būdingas pragmatizmas ir lankstumas. Šalis jau seniai žengia vidurio keliu ir mėgina išlaikyti puikius santykius tiek su Maskva, tiek su Pekinu. Tai artimiausios ir svarbiausios Mongolijos kaimynės. Tuo metu visas kitas valstybes Ulan Batoras vadina trečiosiomis kaimynėmis.

Mongolija yra smarkiai priklausoma nuo Kinijos. Ji yra didžiausia šalies ekonominė partnerė ir didžiausias užsienio investicijų šaltinis. Mongolijos eksporto į šią kaimynę sudaro apie 80 procentų. Tuo metu Rusija tiekia didžiąją dalį energijos išteklių, valdo maždaug pusę valstybinių geležinkelių akcijų, didžiausias vario lydymo ir aukso gavybos bendroves. Mongolijos ekonomikos pagrindas yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Šioje valstybėje gyventojų skaičius yra panašus kaip ir Lietuvoje. Tačiau jos plotas – gerokai didesnis.

Mongolijos nacionalinio universiteto tarptautinių santykių profesoriaus teigimu, kaimynės nenori, kad Ulan Batoras suartėtų su Vašingtonu. Neutralumas užbaigtų Mongolijos bendradarbiavimą su NATO ir JAV. Jis taip pat neleistų prisidėti prie Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kurioje dominuoja Rusija ir Kinija. Šis regioninis politinis ir ekonominis susivienijimas siekia apriboti JAV įtaką Vidurinėje Azijoje. Ulan Batoras buvo ne kartą kviečiamas prisidėti prie bloko, tačiau atsisakė ir jo veikloje dalyvauja tik stebėtojo teisėmis.

„The Washington Post“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"