TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mongolijos ekonomiką išgelbėjo iškasenos

2013 02 08 6:14
Mongolijos gamtos ištekliai padėjo šaliai išbristi iš du dešimtmečius besitęsusio ekonominio nuosmukio. /AFP/Scanpix nuotrauka

Azijos valstybė Mongolija ilgus metus išgyveno ekonomikos nuosmukį, tačiau rasti naudingųjų iškasenų telkiniai prikėlė šalį naujam gyvenimui.

Kol Europos Sąjungos valstybės grumiasi su euro zoną stingdančia recesija, Azijos valstybės Mongolijos ekonomika auga kaip ant mielių. 2011 metais Mongolijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pasiekė stulbinamą augimą ir padidėjo 17,3 proc., o 2012 metais jis išaugo dar 12,7 procento. Šiais metais Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja tolesnį Mongolijos ekonomikos augimą. TVF duomenimis, šios valstybės BVP išaugs 15,7 procento. Nors ir tvirta ekonomika, Mongolija susiduria su didelėmis socialinėmis problemomis. Beveik trečdalis jos gyventojų skursta, valdžios sluoksniuose vyrauja korupcija, o aplinkos būklė šioje Azijos šalyje nuolat blogėja.

Pabudino ekonomiką

Mongolijos ekonomika XX amžiaus dešimtame dešimtmetyje patyrė didelį krachą. Žlugus Sovietų Sąjungai, nutrūko prekybiniai ryšiai su komunistinio bloko šalimis ir sumažėjo Maskvos subsidijos šiai Azijos valstybei. Siekdama išvengti ekonomikos žlugimo Mongolija kreipėsi pagalbos į TVF ir kitas tarptautines finansines agentūras. Jos rekomendavo valstybei taikyti "šoko terapiją". Tačiau "šoko terapija" tik paaštrino Mongolijos ekonomines problemas. Greita valstybinių įmonių privatizacija, sumažėjęs vyriausybės vaidmuo ekonomikoje, subsidijų panaikinimas, prekybos liberalizavimas ir griežtos taupymo priemonės įstūmė Mongoliją į didelę ekonomikos krizę, kuri truko kelis dešimtmečius.

Mongoliją išgelbėjo naudingieji ištekliai. Joje rasti dideli vario, aukso, akmens anglių, urano, alavo ir volframo telkiniai prikėlė ekonomiką iš gilaus letargo miego ir lėmė stulbinamą šalies BVP augimą. Tačiau kol naudingųjų išteklių gavyba Mongolijoje klestėjo, kitos pramonės šakos merdėjo. Šios valstybės ekonomika šiuo metu yra priklausoma nuo pasaulinės mineralų ir rūdų paklausos. Jeigu pasauliui nereikės Mongolijos naudingųjų iškasenų, šalies ekonomika gali patirti dar vieną krachą.

Milžiniškas pelnas

Mongolijos naudingosios iškasenos labiausiai domina Kiniją. Didžiausia Azijos valstybė yra svarbiausia Mongolijos gamtos išteklių importuotoja. Be Kinijos kompanijų, šalyje įsikūrusios ir Vakarų bei Rusijos kalnakasybos kompanijos. Joms Mongolijos naudingosios iškasenos - aukso gysla. Šių telkinių eksploatacija nebrangiai atsieina, o pasaulinės aukso, urano ar volframo kainos - didžiulės. Tai lemia milžinišką pelną daugeliui užsienio kompanijų.

Naudingųjų iškasenų žvalgyba Mongolijoje pradėta visai neseniai. Naujojo tūkstantmečio pradžioje finansininkas Robertas Friedlandas Mongolijoje surado aukso gyslą. Toksiškuoju Bobu už jo kompanijų sukeltas ekologines katastrofas pramintas kalnakasybos bendrovės savininkas Mongolijoje aptiko didelius aukso ir urano telkinius. 2003 metais jo bendrovė "Ivanhoe Mines" (šiuo metu ji vadinasi "Turquoise Hill Resources") gavo Mongolijos valdžios leidimą eksploatuoti šiuos telkinius. Toksiškojo Bobo pėdomis pasekė ir kitos kalnakasybos kompanijos.

Išteklių gavybos problemos

Nors išteklių gavyba atgaivino Mongolijos ekonomiką, ji sukėlė nemažai ekologinių, socialinių ir kriminalinių problemų. Daugelis bendrovių mažai tesirūpino Mongolijos oru, vandeniu ir žeme. Jos toksinus pylė tiesiai į upes ir ežerus, o nuodingos išmetamosios dujos teršė orą. Kalnakasybos sektorius taip pat sukrovė turtus Mongolijos elitui ir užsieniečiams. Kol paprasti šalies gyventojai skurdo, naujieji šalies turtuoliai galėjo mėgautis prabanga ir keliauti po užsienio valstybes.

Rastos naudingosios iškasenos paskatino ir nelegalią jų žvalgybą. Daugybė metalų ir gamtos išteklių ieškotojų, vadinamų "nindzėmis, pradėjo raustis Mongolijos žemėje. 100 tūkst. tokių "nindzių" ne tik nemokėjo mokesčių valstybei, bet ir vykdė nusikalstamą veiką. Jie organizuodavo prostituciją, azartinius lošimus, prekiaudavo ginklais, žudydavo žmones. Nors Mongolijos policija stengėsi su jais kovoti, "nindzių" armijos jai nepavyko pažaboti iki šiol.

Klesti korupcija

Aptikti gamtos išteklių klodai paskatino ir Mongolijos valdžios pareigūnų korupciją. Vienas jos pavyzdžių - sandoris su Didžiosios Britanijos ir Australijos kalnakasybos kompanija "Rio Tinto". Šiai bendrovei korumpuoti Mongolijos valdininkai už didelius kyšius bei brangias dovanas atidavė 66 proc. pelningos vario ir aukso kasyklos "Oyu Tolgoi" akcijų. Šis sandoris ilgą laiką buvo slepiamas nuo visuomenės, tačiau po 2012 metų Mongolijos parlamento rinkimų keli parlamentarai nusprendė iš naujo peržiūrėti sutarties su "Rio Tinto" detales. Peržiūrėjus sutartį paaiškėjo, kad ji nenaudinga Mongolijos valstybei, o iš jos pasipelnė keli aukšti valdžios pareigūnai. Parlamentarai pasiūlė iš naujo derėtis su "Rio Tinto", bet tai papiktino bendrovės atstovus, ir šie apkaltino parlamentarus "išteklių nacionalizavimu".

Korupcija - viena didžiausių Mongolijos problemų. 2011 metais pagal organizacijos "Transparency International" sudarytą korupcijos suvokimo indeksą Mongolija užėmė 120 vietą tarp 182 šalių. Praėjusiais metais didžiulis korupcijos skandalas sudrebino šią Azijos valstybę - dėl kaltinimų korupcija buvo teisiamas, nuteistas ir įkalintas buvęs šalies prezidentas ir ministras pirmininkas Nambarynas Enkhbayaras. Po teismo verdikto jis teigė, kad su juo buvo "politiškai susidorota" ir kad Mongolijos valstybę valdo mafija.

Skurdas ir migracija

Didelė korupcija neleidžia išspręsti ir skurdo problemos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2011 metais 39 proc. šalies gyventojų kentė skurdą. Dėl skurdo Mongolijoje aštrėjo ir socialinė nelygybė. Geriausias to pavyzdys - elgetaujantys mongolai ir alkstantys vaikai prie prabangios "Louis Vuitton" parduotuvės centrinėje Ulan Batoro aikštėje. Jie prašydavo iš parduotuvės išeinančių turtuolių kelių tugrikų, nes neturėjo pinigų maistui.

Kaimo gyventojų migracija į Ulan Batorą - dar viena Mongolijos problema. 1990 metais Mongolijos sostinėje gyveno tik 25 proc. šalies gyventojų, o 2012 metais - jau iki 40 procentų. Kelis dešimtmečius trukęs ekonomikos nuosmukis pablogino žmonių gyvenimą kaime, jie buvo priversti keltis į miestą. Neturėdami pinigų būstui mongolai įsikūrė palapinių miestelyje aplink Ulan Batorą. Šis palapinių miestelis - ne rojus. Jame trūksta vandentiekio, elektros ir kitų patogumų, o dėl prastų sanitarinių sąlygų dažnai kyla įvairių ligų epidemijos. Aplink Ulan Batorą krūvos šiukšlių, o kad nesušaltų žvarbią žiemą, žmonės skurdžius būstus šildo anglimis.

Taigi Mongolijos ekonominis augimas - ne vien rožėmis klotas. Nors naudingosios iškasenos išvedė šalies ekonomiką iš sąstingio, skurdas, korupcija, pajamų nelygybė, nuolatinė gyventojų migracija ir gamtos niokojimas - Mongolijos kasdienybė.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"