TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Motina Teresė: tarnystė žmonijai su meile ir džiaugsmu

2016 09 03 6:00
Motina Teresė sūpuoja kūdikį be rankų kongregacijos prieglaudoje 1978 metais Kalkutoje. AP/Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Šimtai tūkstančių piligrimų iš viso pasaulio plūsta į Romą dalyvauti ceremonijoje, per kurią sekmadienį, rugsėjo 4 dieną, Motina Teresė bus paskelbta šventąja.

Tai kulminacija procedūros, kuri gali trukti šimtmečius, bet Motinos Teresės atveju prireikė vos 18 metų. Paprastai kanonizacija prasideda ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo mirties, tačiau Motina Teresė buvo taip garbinama tikinčiųjų, kad popiežius Jonas Paulius II leido pradėti procesą jau po 18 mėnesių.

Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos vienuolės toliau rūpinasi vargšais visame pasaulyje.

Katalikų vienuolė Motina Teresė (tikrasis vardas Agnes Gonxha Bojaxhiu), religinio ordino steigėja ir Nobelio taikos premijos laureatė, rūpinosi vargšais Kalkutoje, Indijoje, ir mirė 1997 metais, sulaukusi 87-erių. 1950 metais ji įsteigė Dievo Meilės Misionierių seserų kongregaciją, kuri dabar turi daugiau kaip 3 tūkst. vienuolių visame pasaulyje. Sekdamos Motinos Teresės pavyzdžiu, jos steigia slaugos ligonines, mokyklas, vaikų namus, raupsuotųjų kolonijas, dalija benamiams sriubą, rūpinasi pabėgėliais ir ligoniais.

Dėl šios veiklos ir darbo lūšnynuose Motina Teresė dar kartais vadinama „padugnių šventąja“. Tie, kurie kritikuoja jos veiklą, mano, jog kanonizacija žymi tikėjimo triumfą prieš protą ir mokslą.

Kritikų balsai

Kritikai vadina vienuolę „religine fundamentaliste, politine manipuliatore, primityvia pamokslautoja ir pasaulio galingųjų bendrininke“. Užuot suteikusi varguoliams tikrą gydymą už milijonus dolerių, kurie jai buvo paaukoti iš viso pasaulio, Motina Teresė apsiribojo primityviausiomis priemonėmis ir maldomis.

Motina Teresė 1965 metais.

Vienas tokių kritikų, britų rašytojas Christopheris Hitchensas, atkreipia dėmesį, kad Motina Teresė sukūrė „kančios kultą“ ir bičiuliavosi su diktatoriais. Jis pristatė skeptišką dokumentinį filmą apie šią vienuolę, kuris vadinasi „Pragaro angelas“.

Londono gydytojas Aroupas Chatterjee 2003 metais paskelbė savo sarkastišką įvertinimą, apklausęs daugiau kaip 100 su Motinos Teresės kongregacija susijusių asmenų. Jie papasakojo apie siaubingą higienos stoką jos prieglaudose, pavyzdžiui, pakartotinį adatų naudojimą ir primityvią priežiūrą, nors seserys pinigų nestokojo.

Hemley Gonzalezas iš Majamio, 2008 metais du mėnesius dirbęs savanoriu vienoje iš Motinis Teresės prieglaudų Kalkutoje, buvo „šokiruotas siaubingo aplaidumo ir visiškos priešingybės tam, kas paprastai įsivaizduojama kaip labdaringa seserų veikla“.

„Užimdama labai tvirtą poziciją prieš planuotą motinystę ir tėvystę, modernią medicinos įrangą ir dar daugybę kitų dalykų, Motina Teresė veikiau buvo ne vargšų draugė, o skurdo propaguotoja“, – sakė H. Gonzalezas. Šiandien jis turi šiai vienuolei kritišką feisbuko puslapį, perspėjantį „nieko neįtariančius donorus“, pasišovusius aukoti kongregacijai.

Indijos racionalistai, tokie kaip Sanalas Edamaruku, kvestionuoja stebuklus, nutiesusius Motinai Teresei kelią į šventąsias. Kad asmuo būtų kanonizuotas, Vatikanas turi patvirtinti bent du stebuklus. Dažniausiai tai būna stebuklingi išgijimai, neturintys medicininio paaiškinimo.

Beirute 1982-aisiais.

Praėjus penkeriems metams po vienuolės mirties, Jonas Paulius II patvirtino pirmąjį stebuklą – Monicos Besros pasveikimą nuo piktybinio pilvo naviko. Ši moteris iš Bengalijos tvirtino, kad vėžį išgydė Motinos Teresės nuotrauka. Tai atvėrė kelią į jos beatifikaciją 2003 metais. Dabartinis popiežius Pranciškus 2015 metais pripažino antrąjį stebuklą – vieno brazilo išgijimą 2008 metais nuo smegenų vėžio.

S. Edamaruku nuomonė apie pirmąjį stebuklą visai kitokia. Jis stebisi, kaip moterį galėjo išgydyti ant pilvo padėta vienuolės nuotrauka, jei yra visa medicininė istorija, rodanti, kad ją pagydė šiuolaikinė medicina. Tačiau jis priduria, jog šiais laikais žmonės nelinkę abejoti Motinos Teresės veikla, nes jos įvaizdis susijęs su pagalba vargšams, ir jei kritikuoji Motiną Teresę, esi laikomas vargšų priešu.

Gydytojas A. Chatterjee nusiteikęs kur kas pikčiau – jis sako, kad „vadinamieji stebuklai tokie iš piršto laužti ir kvaili, jog neverta nė diskutuoti“.

Nemaloniausia gal tai, kad grupė akademikų ir socialinių darbuotojų nusiuntė peticiją Indijos užsienio reikalų ministrei Sushmai Swaraj, prašydami jos nevykti į Vatikaną dalyvauti sekmadienio ceremonijoje, nes tai propaguoja su mokslu nieko bendra neturinčius prasimanymus.

Savo ruožtu sociologas Shivas Visvanathanas pabrėžia, kad įrodymai ir tikėjimas yra visiškai skirtingi dalykai. Jo teigimu, yra dar daug neatskleistų dalykų, daug žmonių labai prastai nutuokia apie istoriją ir mokslo filosofiją, o racionalistai irgi dažnai perspaudžia nuolat reikalaudami įrodymų.

Darbas lūšnynuose

Motinos Teresės ordino vienuolės prie oficialaus jos kanonizavimo portreto Vašingtone.

Agnes Gonxha Bojaxhiu gimė 1910 metais Skopjėje, dabartinėje Makedonijoje, ir augo religingoje katalikų šeimoje. Būdama paauglė išvyko į Airiją, Dubline įstojo į Loreto seserų kongregaciją, kuri užsiėmė mergaičių auklėjimu, ir pasivadino seserimi Marija Terese, pagal šv. Teresę iš Lizjė, XIX amžiaus prancūzų karmelitę. Sulaukusi 19 metų ji iškeliavo į Indiją, ten davė pirmuosius vienuolės įžadus ir paskyrė savo gyvenimą vargšams. Gavusi leidimą gyventi nepriklausomai, ne Loreto seserų vienuolynuose, ji įsikūrė Kalkutos lūšnynuose ir pradėjo mokyti rašto po atviru dangumi bei rūpintis neturtėliais. Vėliau jos darbas pritraukė savanorių bei aukotojų ir ji galėjo labai išplėsti labdaringą veiklą, steigdama prieglaudas ir našlaičių namus.

1950 metais Vatikanas leido Motinai Teresei įsteigti savo religinį ordiną. Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacija iš pradžių turėjo tik 12 narių, bet galiausiai Motina Teresė sukūrė visą pasaulinį vienuolių tinklą, kuris tapo vienu didžiausių Katalikų bažnyčios moterų religiniu ordinu, ir šiandien tarnaujančiu pabėgėliams, stichinių nelaimių aukoms, benamiams, ligoniams, neįgaliesiems. Ji pati čiupdavo šluotą ar skudurą bet kurioje iš 750 savo atidarytų prieglaudų visame pasaulyje ir nelaukdama atlygio imdavosi darbo. Šiuos paprastus kasdienius darbus ji dirbdavo su meile ir džiaugsmu. Gerbėjai pabrėžia, kad ji buvo „atjauta veikiant“. Tačiau Motinai Teresei ir jos seserims ne mažiau svarbus buvo ir grįžimas prie maldos.

Tūkstančiai tikinčiųjų suplūs į kanonizacijos ceremoniją Šv. Petro aikštėje Vatikane.

Išvykdama į Italiją dalyvauti kanonizacijoje Vakarų Bengalijos premjerė Mamata Banerjee parašė tviteryje, kad Motina Teresė buvo žmonijos motina, jos meilė sergantiems, vargstantiems ir visai žmonijai buvo beribė, Bengalija didžiuojasi, kad ji čia gyveno ir dirbo, o jos paskelbimas šventąja – didžiulės garbės akimirka.

Sekmadienį Šv. Petro aikštėje Vatikane, manoma, liūliuos pusės milijono žmonių minia, o šalia popiežiaus Pranciškais stovės ir aukšto rango pareigūnai iš Indijos bei apie 350 ordino seserų. Visoje Romoje mirga knygos, žurnalai ir suvenyrai su Motinos Teresės atvaizdais. Pusę vienuolikos rytą prasidėsianti ceremonija truks dvi valandas, o paskui bus aukojamos mišios šv. Teresei pašlovinti.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"