TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mubarakų milijardai

2011 06 11 0:00
Šeimos portretas interjere. Viduryje - Hosni ir Suzanne, kairėje - sūnus Alaa su žmona Heidi, dešinėje - sūnus Gemalis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Egipte į dienos šviesą iškeliama vis naujų faktų, kaip nuverstasis diktatorius Hosni Mubarakas plėšė šalį ir apgaudinėjo savo tautiečius.

Vokietijos savaitraštis "Stern" rašo, kad H.Mubarako žmona nieko nepaisydama asmeniniais tikslais net naudojo Aleksandrijos bibliotekai suaukotus pinigus, o jo sūnūs išradingai lobo iš Egipto ekonomikos. Statybų verslininkas Mamdouhas Hamza neteko pirmosios ponios malonės neparodęs jai tinkamos pagarbos, mat naujai pastatytos ir pašventintos mergaičių mokyklos Kairo priemiestyje hole pakabino keturių garsių Egipto moterų - lakūnės, šokėjos, feministės bei mokslininkės - portretus "kaip sektiną pavyzdį būsimosioms mokinėms" ir į iškilmes pakvietė Suzanne Mubarak. Tai buvo "nedovanotina" klaida. Pirmoji ponia taip įsiuto neradusi savo atvaizdo, kad atkeršijo: M.Hamzos statybų bendrovė nuo tada negavo nė vieno valstybinio užsakymo.

Užtat S.Mubarak toliau dėjosi esanti geradarė, ji demonstravo, kad stengiasi įveikti skurdą ir neraštingumą. Visame pasaulyje ji buvo šlovinama už savo programą "Skaitymas visiems". Štutgarto universitetas 2004 metais, kai H.Mubarakas dar buvo laikomas stabilumo garantu, net paskelbė ją savo garbės piliete.

Šių metų gegužę Egipto teisės sargai nurodė S.Mubarak suimti, nes buvo pradėtas tyrimas dėl jos įpročio švaistyti užsienio pagalbos ir net raštingumo kampanijai suaukotus pinigus. Ji galėjo tiesiogiai naudotis 147 mln. dolerių Egipto pasididžiavimo - Aleksandrijos bibliotekos - banko sąskaita. Sužinojusi apie suėmimo orderį, Suzanne pasijuto taip blogai, kad ją net teko guldyti į ligoninę. Iš ten ji pranešė perduosianti valstybei vilą ir dvi banko sąskaitas, t. y. beveik 3 mln. eurų.

Jokio pasigailėjimo

Teisingumo bijo ir valdžios netekęs prezidentas. Neseniai H.Mubarakas Egipto laikraščiui teigė esąs pasiruošęs kreiptis į tautą ir pareikšti, kad atsisako savo turto, jei už tai bus jo pasigailėta. Karo taryba reagavo greitai ir savo "Facebook" puslapyje paskelbė: "Jokios amnestijos Mubarakui." Revoliucinio jaunimo koalicija pridūrė: "Jei kas nors iš Mubarako šeimos ar jo aplinkos bus atleistas nuo teismo proceso, tuoj pat remiami milijonų žmonių imsimės Tahriro aikštės šturmo."

Hussamas Issa, teisės profesorius ir "Tautos turto užsienyje atgavimo komiteto" pirmininkas, mano, kad H.Mubarako pasiūlymas - nieko kita kaip tik desperatiškas mėginimas nukreipti nuo savęs dėmesį. "Šis sandėris sutrukdytų mums atgauti užsienyje Mubarako suslėptus milijardus. To jis ir siekia. Bet tauta atgaus savo pinigus, visus", - pareiškė H.Issa.

Po revoliucijos Egipte kiekvieną dieną išaiškėja naujų smulkmenų, rodančių, kad Mubarakų klanas plėšė savo šalį ir lobo kvapą gniaužiančiais mastais.

"Tauta šokiruota", - sakė Anwaras Esmatas as Sadatas, nužudytojo H.Mubarako pirmtako sūnėnas ir naujos "Reformų ir plėtros partijos" steigėjas. - Kad jis buvo apgailėtinas prezidentas, žinojo visi. Tačiau informacija apie jo vagysčių mastą vis tiek pribloškė." Teisėsaugos pareigūnams kvočiant Mubarakų klaną ir buvusius ministrus, A.E.Sadatas pasamdė vieną Londono advokatų kontorą, kad surastų Šveicarijoje, Kipre ir Jungtinėje Karalystėje slepiamus pinigus. Kiek anksčiau šios kontoros specialistams jau yra pavykę surasti per Antrąjį pasaulinį karą pavogtus turtus.

Šiuo metu ne tik Egiptas, bet ir visas pasaulis spėlioja, kiek pinigų pasisavino Mubarakų šeima. 2011 metų vasarį britų dienraštis "The Guardian", remdamasis neįvardytais šaltiniais, rašė: "Mubarakų šeimos turtas gali siekti 70 mlrd. dolerių." Po poros dienų demonstrantai Tahriro aikštėje skandavo: "Mubarakas pavogė 70 milijardų!" Tačiau iki šiol vertinimai labai skiriasi - diktatoriaus turtas vertinamas nuo dviejų iki šimtų milijardų dolerių. Buvęs Egipto nacionalinio banko direktorius Mahmudas Abd al Azizas mano, kad reali užsienyje laikomų pinigų suma galėtų siekti 40 mlrd. dolerių.

Graži pradžia ir godi šeima

1981 metais tapęs prezidentu H.Mubarakas stengėsi garbingai vadovauti šaliai, tačiau jo žmonos ir sūnų godumas augo diena iš dienos. Gamalis Mubarakas, kurį motina anksti numatė "sosto įpėdiniu", studijavo Londone bankininkystę. Ten jis įsteigė investicijų firmą, pavadintą "Medinvest", nusipirko namą brangiame Naitsbridžo rajone. Per kelerius metus su savo broliu Alaa sukūrė sudėtingą Egipto pinigų plovimo į užsienio firmas ir fondus (kai kurie jų Kipre ir mokesčių oazėje Kaimanų salose) sistemą.

H.Mubarako sūnūs begėdiškai piktnaudžiavo valdžia - reikalaudavo iš Egipte verslą plėtoti norinčių įmonių mokėti didelius "komisinius". Užsienio verslininkai privalėjo dalį savo akcijų perduoti Egipto investuotojams, kuriais dangstėsi prezidento sūnūs. Be to, Gamalis kišosi į tėvo valdymo politiką ir ragino parduoti žemę bei privatizuoti valstybines įmones už juokingą kainą. Pavyzdžiui, itin rentabilus valstybinis koncernas "El-Nasr Boilers" buvo perleistas Šiaurės Amerikos firmai vos už 55 mln. Egipto svarų (tuomet 16,3 mln. JAV dolerių), kai vien žemė, ant kurios stovėjo koncerno pastatai, tuo metu kainavo 350 mln. svarų (104 mln. dolerių). Be to, vėliau ši užsienio įmonė gavo kelių šimtų milijonų dolerių vertės valstybės užsakymų.

Gegužės viduryje Kairo teismas pirmą kartą vieną iš šių privatizavimo sandorių - parduotuvių tinklo "Omar Effendi" pardavimą Saudo Arabijos koncernui 2006 metais - paskelbė negaliojančiu. Nurodytos ir priežastys: pažeista daugybė įstatymų, vyriausybės atstovų korupcija.

2005 metais Gamalis ir Alaa Mubarakai kartu su verslininku Huseinu Salemu sudarė sandorį su Izraeliu ir kitomis šalimis dėl Egipto dujų tiekimo už penktadalį rinkos kainos. Gamalis gavo 5 proc. sandorio sumos. Valstybinio politinių studijų Al-Ahram centro Ekonomikos skyriaus vadovo Achmedo an Naggaro duomenimis, Gamalis užsienyje supirko vertybines Egipto valstybinės paskolos obligacijas už trečdalį jų vertės, paskui už visą kainą jas pardavė Egipto nacionaliniam bankui.

Vakarai užmerkė akis

Apie Egipto turtų grobstymą žinojo užsienio diplomatai. H.Issa prisimena, kaip baigiantis tūkstantmečiui tuometis Prancūzijos ambasadorius jam pareiškė: "Netrukus šią šalį sudarys mažutės milžiniškų turtų salelės, skalaujamos skurdo vandenyno. Už šią padėtį atsakingi asmenys nepakęs tokių kritikų kaip Jūs."

Pranašystė pildosi: šiuo metu daugiau nei 40 proc. egiptiečių balansuoja ant skurdo ribos. Ekonomisto Achmedo an Naggaro nuomone, "korupcijos buvo ir valdant buvusiam prezidentui Sadatui, bet, palyginti su Murabaku, jis - tikras angelas. O Vakarai daug apie tai žinojo ir palaikė."

Pavyzdžiui, Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas skatino privatizuoti valstybines įmones ir nekreipė dėmesio, kas iš to kraunasi turtus. Devintajame dešimtmetyje JAV vyriausybės visiškai nedomino, kam Egiptas naudoja Vakarų skiriamą karinę pagalbą už milijardus dolerių. "Į savo pusę patraukėme svarbiausią veikėją Artimuosiuose Rytuose, - tuomet teigė Kalifornijos karo laivyno antrosios studijų pakopos universiteto nacionalinio saugumo profesorius Robertas Springborgas. - Pavyko pasiekti taiką su Izraeliu. Tai ką reiškia tie keli šimtai milijonų dolerių?"

Šiuo metu Europos Sąjunga jau pareikalavo įšaldyti visus H.Mubarako ir jo artimų sąjungininkų pinigus. Šveicarija blokavo 410 mln. frankų. Bet greičiausiai H.Mubarakas spėjo didelę dalį savo turto paskutinėmis savaitėmis pervesti iš Europos į Persų įlankos valstybių bankus ir išgabenti daug materialinių vertybių, t. y. Egipto antikvarinių daiktų, papuošalų, laikrodžių.

H.Issa teigia, kad egiptiečiai labai jautriai reaguoja į žinias apie Vakarų vaidmenį H.Mubarakui grobstant šalies vertybes. Gegužės pradžioje viename laikraštyje H.Issa perskaitė šveicarų teisininko žodžius, kad nepavyks atgauti daugiau nei 20 proc. H.Mubarako suslėptų pinigų. Tokius pareiškimus profesorius vadina labai neatsakingais. "Mūsų fanatikai tik ir laukia tokių akibrokštų. Jei Vakarai nori Egipte priperėti kelis milijonus naujų bin ladenų, tokie pareiškimai - tai, ko reikia", - sakė H.Issa.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"