TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Mūšis su profsąjugomis prasidėjo

2007 11 20 0:00
Paryžiuje dviratis ir toliau populiariausia transporto priemonė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pradėjo mūšį dėl reformų ir nežada pasiduoti.

Prieš 12 metų vėjuotą lapkritį tuometinis Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas sukėlė tikrą sumaištį Paryžiaus gatvėse ir paralyžiavo visą šalies geležinkelį, kai pabandė panaikinti viešojo transporto sektoriaus "specialųjį režimą", t. y. išsikovotas lengvatas. Pastangos baigėsi tuo, kad J.Chiracas atsisakė savo plano, ir viskas liko kaip buvę.

Dabar jau naujasis Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy susidūrė su kovingai nusiteikusiais transporto darbuotojų profsąjungų lyderiais ir žada, jog 1995 metų situacija nepasikartos, nors jau 6 dienas trunkantis geležinkelio ir metro mašinistų bei autobusų vairuotojų streikas visiškai paralyžiavo šalį.

Profsąjungos neketina nusileisti. Jau spalį jos buvo surengusios vienos dienos įspėjamąjį streiką. Dabar jos skelbia, kad streikas truks tiek, kiek reikės, t. y. neterminuotai, ir tai bus labai rimtas iššūkis N.Sarkozy. Prezidento padėtį dar pablogins šiandien prasidedantys mokytojų, pašto, merijų ir kito viešojo sektoriaus darbuotojų streikai. Po savaitės ateis magistratų eilė. Dabar karingai nusiteikę studentai stato barikadas 20 šalies universitetų.

Dabar vykstantis streikas nukreiptas prieš vyriausybės planus panaikinti turimas geležinkelio, elektros ir dujų sektoriaus darbuotojų lengvatas, t. y. galimybę dėl vadinamojo pavojingo sveikatai darbo išeiti į pensiją po 37,5, o ne po 40 metų ir gauti visą pensiją. Tuo jau pasinaudojo 1,1 mln. pensininkų ir dar pasinaudos 500 tūkst. žmonių. N.Sarkozy nori per artimiausius 4 metus pasiekti, kad visi išeitų į pensiją tik išdirbę 40 metų.

Tad dabar gatvėse vyksta tikras mūšis ne tik dėl šios reformos. Tai mūšis už N.Sarkozy pasiryžimą įveikti kairiojo sparno opoziciją. Jei prezidentas laimės, tai sustiprins jo ryžtą tęsti reformas, toliau reformuoti pensijų sistemą, pertvarkyti darbo rinką ir socialines išmokas. Prancūzijos spauda jau vadina N.Sarkozy M.Thatcher politikos šalininku. "Ar taps Nicolas Sarkozy Prancūzijos Margaret Thatcher?", - klausia laikraštis "Les Echos". Jam antrina "Le Parisien": "Ar Sarkozy pasirengęs ilgai kovoti su profsąjungomis, kaip tai darė Thatcher?"

Prancūzijoje yra manančiųjų, kad jam pavyks geriau. Pirmiausia, jis veikia atvirai, nieko neslėpdamas nuo prancūzų. Pavyzdžiui, 1995 metais J.Chiracas sakė, kad jis tik "nori pataisyti socialinį skilimą". N.Sarkozy priešingai - savo rinkėjams aiškiai pasakė, ką darys. Todėl dabar jis primena: "Prancūzai pritarė reformoms. Aš viską jiems pasakiau prieš rinkimus, todėl eisiu iki galo."

Kita vertus, Prancūzija dabar kitokia, nei buvo 1995 metais. Nors yra daug norinčiųjų streikuoti, viešoji nuomonė jų nepalaiko. Tai rodo ir sekmadienį vykusi didžiulė demonstracija prieš streikuojančius transportininkus. Žmonės išėjo į gatves su šūkiu "Mes nenorime būti jūsų įkaitai." Tą patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimai. Streikuojančiuosius palaiko vienintelis kairiųjų laikraštis "Liberation".

N.Sarkozy gerai išstudijavo dabartinius prancūzų streikus ir geriau už savo pirmtakus pasirengė kovai su profsąjungomis. 1995 metais J.Chiraco premjeras Alainas Juppe traktavo profsąjungas iš aukšto. 2006-aisiais Dominique'as de Villepinas nenuėjo toliau diskusijų apie darbo rinkos reformą. Jis, kaip ir A.Juppe, atsisakė savo planų, išsigandęs šalį apėmusių protestų.

N.Sarkozy elgiasi visai kitaip. Jis bando sužavėti profsąjungų lyderius, kviečia juos pietų į geriausius Paryžiaus restoranus ir vis kartoja, jog jo durys visada jiems atviros. Prezidento padėjėjai, skirtingai nei M.Thatcher, vis pabrėžia, kad nebus imtasi brutalių veiksmų. Tą daro ir energingas darbo ministras Xavier Bertrand'as. Jis sako esąs pasirengęs bet kada sėsti prie derybų stalo. Ir ne tam, kad atimtų iš žmonių pirmiau iškovotas lengvatas, o todėl, kad yra laimingas galėdamas su profsąjungų bosais aptarti detales, pavyzdžiui, tai, kad likus keleriems metams iki išėjimo į pensiją žmonės galėtų gauti didesnį atlyginimą.

Ir net profsąjungų pasipriešinimas gali išeiti N.Sarkozy į naudą. Simboliški protestai neparodytų jo tvirtumo ir ryžto tęsti reformas, nes prezidentas dar ketina reformuoti teisės sistemą ir išlaisvinti darbo rinką. Ne šiaip sau komunistų valdomos didžiausios geležinkelio profsąjungos "Darbo generalinė konfederacija" vadovas Bernard'as Thibaultas pareiškė, kad jis įtaria N.Sarkozy bandant "šį konfliktą paversti pavyzdiniu."

Bet N.Sarkozy žino, kad jis nelaimės pergalės nepadaręs nė kiek nuolaidų. Klausimas tik - kiek. Iki šiol jis visada laikėsi labai tvirtai ir už tai mokėjo didžiulę kainą. Būdamas finansų ministras N.Sarkozy sutiko garantuoti valstybės įsipareigojimus pensininkams mainais už tai, kad profsąjungos nesipriešins dalinei privatizacijai. Kai praėjusią savaitę žvejai pasiskundė dėl didėjančių degalų kainų, prezidentas nuskrido į Bretaniją ir paskelbė, kad žvejai 6 mėnesius galės nemokėti socialinių mokesčių. Per rinkimų kampaniją N.Sarkozy žadėjo baigti su senais blogais metodais. Dabar jam teks įrodyti, ar toli jis eis laikydamasis duoto žodžio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"